Taip jau išėjo, kad labai daug dirbu su riešutais*. Ir su žmonėmis. O kai su žmonėmis kalbu apie riešutus, mados ir nuostatos labai svyruoja, priklausomai nuo to, ką paskutiniu metu išblevyzgojo vienas labai žymus per nacionalinę televiziją transliuojamas gydytojas ir ką rašo delfiai: vieną mėnesį visi šlovina migdolus, nes kažkur išgirdo, kad padeda mesti svorį, kitą mėnesį jau ieško ko nors su moliūgų sėklomis, nes gerina potenciją, trečią mėnesį ant bangos – braziliški riešutai, nes juose daug seleno… Viskas taip ir sukasi ratais kvadratais, bet yra vienas besikartojantis leitmotyvas – žemės riešutai visada vadinami baisiu alergenu. Net ir jiems nealergiški žmonės vengia žemės riešutų, motyvuodami tuo, kad „labai daug kas jiems alergiškas“, o nėščiosios ir jaunos mamos bijo jų kaip maro – kad tik savo vaikui neišprovokuotų alergijos. 

Ir jos ne pačios taip sugalvojo – kadaise tai buvo oficiali gydytojų rekomendacija. Deja, ši rekomendacija visiškai nepasiteisino – alergijos žemės riešutams paplitimas ne tik kad nesumažėjo, bet net padidėjo. [1] Tyrinėjant, kaip vystosi alergija žemės riešutams, paaiškėjo, kad žemės riešutų neįtraukimas į racioną tinkamu metu gali stipriai padidinti alergijos riziką. [2] Taip, padidinti. Maždaug 81%. Aštuoniasdešimt vienu procentu. Savaime suprantama, po tokio atradimo gydytojų rekomendacijos apsivertė aukštyn kojomis. [3, 4]

Kame reikalas?

Alergija – neįprastai stiprus imuninis organizmo atsakas į šiaip jau visiškai nekenksmingas medžiagas, pasireiškiantis suvalgius tam tikro maisto ir besiskiriantis nuo kitų nepageidaujamų reakcijų į maistą – maisto netoleravimo, farmakologinių reakcijų į vaistus ir toksinų sukeltų reakcijų. [4, 5] Sunku tiksliai pasakyti, kaip paplitusi alergija žemės riešutams, bet kadangi apie ją visur kalbama, susidaro įspūdis, kad visi, tiesiog visi yra alergiški. Iš tiesų realiau būtų spėti, kad kažkur 1-3% žmonių yra alergiški žemės riešutams. Realiai alergiški, o ne galvojantys, kad yra alergiški, nes jiems taip pasakė mama arba telikas. [6, 7, 8]

Alergija žemės riešutams išsivysto vaikystėje ir iš jos retai kada išaugama. Dažniausiai ji pasireiškia bėrimu, kvėpavimo sutrikimais, pykinimu, viduriavimu, o itin sunkiais atvejais – gyvybei pavojingu anafilaksiniu šoku. [6] Tiems žmonėms, kuriems alerginę reakciją paprastai išprovokuoja vienas arba daugiau žemės riešutų, užtenka tiesiog nevalgyti žemės riešutų. Bet dalis žmonių yra jautrūs net visiškai menkiems riešutų pėdsakams – su tokiu jautrumu gerokai sunkiau gyventi mūsų riešutingoje visuomenėje: negalima valgyti ne tik riešutų, bet ir produktų, pagamintų fabrike, kuriame naudojami riešutai, ledų kioske reikia prašyti, kad ledus jums dėtų atskiru, jokių riešutinių plombyrų nelietusiu šaukštu, vaišintis svečiuose – irgi rizikinga, nes žmonės paprastai negalvoja, ar lietė riešutus prieš pjaustydami batoną.

Žodžiu, gyvenimą apsunkina kaip reikiant. Ir bent jau kol kas jos neįmanoma išgydyti. Užtat galima ženkliai sumažinti riziką, kad vaikui išsivystys alergija, jei tik bus vadovaujamasi naujausiomis gydytojų rekomendacijomis.

Labiausiai tikėtina, kad alergija išsivystys kūdikiams, jau sergantiems stipria egzema ir/ar jau turintiems kitų alergijų maistui (pvz., kiaušiniams). Būtent jiems svarbiausia anksti susipažinti su žemės riešutais. Per burną.

Jei pirmas kontaktas su žemės riešutu įvyks per egzemos sudirgintą odą, gali būti, kad organizmas sureaguos gynybiškai ir įsidėmės žemės riešuto baltymą kaip priešą. [9]

O per odą su juo sukontaktuoti nėra taip neįtikėtina, kaip skamba – biologiškai aktyvių žemės riešutų baltymų yra visur. Rimtai visur – net žemės riešutų nevalgančių vaikų lovytėse. Kad ir kiek šveistumėt savo namus. [10, 11]

Įdomus faktas, įkvėpęs šio mamų intuicijai ir ankstesnėms gydytojų rekomendacijoms prieštaraujančio reiškinio tyrinėjimus – Izraelyje alergija žemės riešutams yra apie 10 kartų retesnė nei, tarkime, Jungtinėje Karalystėje. [12] Pasirodo, vaikiukai ten nuo mažens kramsnoja kukurūzų traškučius su žemės riešutais – „Bamba“. (Kažką panašaus galima rasti ir Lietuvoje – Lidle tai tikrai. Nepažadu, kad jums patiks.)

Taigi, nuo 2017-ųjų pripažinta – norint apsaugoti vaiką nuo šios liūdnos, kasdienį gyvenimą labai apsunkinančios alergijos išsivystymo, labai svarbu į jo dietą anksti įtraukti žemės riešutus, YPAČ jei jis yra padidintos rizikos grupėje (linkęs į stiprią egzemą ir/ar yra alergiškas kiaušiniams). Šiuo metu rekomenduojama:

  • vaikams su itin stipria egzema ir/ar alergija kiaušiniams žemės riešutus duoti nuo 4-6 mėn. – prieš tai atlikus alergijos testą ir tik su gydytojo priežiūra.
  • vaikams su silpnesne egzema žemės riešutus duoti nuo 6 mėn. Gydytojo priežiūra ir išankstinis testas – nebūtini.
  • kiaušiniams nealergiškiems ir egzemos nekamuojamiems vaikams žemės riešutus galima pradėti duoti ir vėliau, bet vis tiek rekomenduojama ilgai nedelsti.

Aišku, reikia nepamiršti, kad cielais riešutais vaikas gali užspringti – geriau riešutus malti kartu su vaisių tyrelėmis arba rinktis riešutų sviestą.

Ar verta vengti žemės riešutų, jei nesi jiems alergiškas?

Ne. Visiškai neapsimoka. Jei nepriklausote ~2% nelaimingųjų ir nesate alergiškas, žemės riešutai jūsų organizmui nekelia jokio pavojaus. Kokybiški žemės riešutai yra nebrangus, sotus ir maistingas užkandis – pvz., juose daug kalio, geležies, magnio. (Tikrai daugiau nei Himalajų druskoje…)

Net laukiantis ar žindant vengti jūsų nealergizuojančių produktų – beprasmiška, o stiprus raciono apribojimas gali patrukdyti normaliam vaisiaus vystymuisi. [13, 14]

Gydytoja R. Vėbrienė daro išvadą, kad vengti pripažintų alergizuojančiais produktų netikslinga, nes tai gali turėti neigiamą poveikį vaisiaus vystymuisi ir nesumažinti vaikų rizikos sirgti alerginėmis ligomis. Gydytoja rekomenduoja daugiau dėmesio sutelkti į maisto kokybę: turi būti valgomi kuo šviežesni ir natūralesni produktai. Valgomo maisto įvairovė ir kokybė – pirmiausia tai turi rūpėti būsimai motinai, galvojančiai apie savo kūdikio sveikatą.“

Bet tai, sakysit, Dovile, taigi žemės riešutuose daug aflatoksinų (labai pavojingų žmogaus sveikatai pelėsių).

Nu ne. Visų pirma, aflatoksinai nėra kažkoks išskirtinai žemės riešutų pelėsis – jie gali užsiveisti bet kuriuose riešutuose, grūduose ir ankštiniuose produktuose, jei jie laikomi netinkamomis sąlygomis.

Antra, ES visiškai netoleruoja aflatoksinų, todėl ES šalyse (o Lietuva yra ES šalis) jų kontrolė – labai griežta. Importuojamos riešutų (kaip ir visų maisto produktų) partijos būtinai tikrinamos laboratorijoje ir toliau keliauja tik su jas realizuoti leidžiančiais sertifikatais. Jeigu pasienyje pastebima, kad kažkas neatitinka ES standartų – produktai netiekiami į rinką ir sunaikinami arba grąžinami tiekėjui. Niekas nenori tokių nuostolių, todėl paprastai iš anksto domisi, kokios kokybės prekes užsisakinėja. Žaliavas ir savo gaminius toliau privalo tirti jas naudojančios įmonės. Plius, maisto saugos situaciją įmonėse ir rinkoje stebi VMVT akis. Jei netyčia kažkas kažkaip visgi pateko į rinką (pvz., aflatoksinai įsiveisė sandėliuojant produkciją Lietuvoje) – skalambijama pavojaus varpais ir viskas skubiai surenkama iš rinkos.

Galų gale, supelijusį riešutą nesunku atpažinti – pakitusi spalva, pūkeliai, „žemių“ (tipiškas pelėsio) skonis.

Jeigu kažkas atrodo įtartinai, visada galima tokio maisto nevalgyti ir drąsiai reikšti pretenzijas pardavėjui. Ne tik dėl riešutų – dėl visų produktų. Taip ne tik apsaugosit savo sveikatą, bet ir prisidėsite prie geresnio maisto saugos užtikrinimo.

Galvoti, kad žemės riešutai kažkodėl nepastebimai pardavinėjami supeliję, reikštų, kad tiesiog nepasitikite maisto sauga Lietuvoje. Tokiu atveju nuoseklu būtų bijoti absoliučiai visų parduotuvėse randamų produktų – nu, ką gali žinoti, gal kažkas ten su stiklo šukėmis, kažkas su salmonelėmis, kažkas su aflatoksinais ar fasuotojo iš Azerbaidžano kojos piršto galiuku.

Taigi:
– Alergija žemės riešutams nėra tokia paplitusi, kaip atrodo.
– Žemės riešutų vengimas ne tik neapsaugos jūsų vaikų nuo alergijos, bet gali ir padidinti riziką jos išsivystymui.
– Lietuvoje galioja labai griežti maisto saugos standartai, todėl naivu įsivaizduoti, kad jums piktybiškai pardavinėjami nuodingi žemės riešutai.


* Galėtum pagalvoti, kad čia – interesų konfliktas, bet šiaip ne, nes tie, kurie neperka produktų su žemės riešutais, perka ką nors iš kitokių riešutų, tai koks man skirtumas, kokius riešutus žmonės šlovina. Mano interesas – mokslu pagrįsta informacija, galbūt padėsianti apsaugoti vaikus nuo alergijos, su kuria gyventi – labai sunku.

[1] Evolution of Guidelines on Peanut Allergy and Peanut Introduction in Infants: A Review.

[2] Randomized Trial of Peanut Consumption in Infants at Risk for Peanut Allergy
[3] Addendum guidelines for the prevention of peanut allergy in the United States: Report of the National Institute of Allergy and Infectious Diseases–sponsored expert panel
[4] Alergijos maisto veiksniams laboratorinis vertinimas
[5] Alergijos maistui epidemiologija: rizikos veiksniai, paplitimas, reikšmė
[6] Peanut allergy: an overview
[7] Consensus communication on early peanut introduction and the prevention of peanut allergy in high-risk infants
[8] Diagnosing and Managing Common Food Allergies. A Systematic Review
[9] The role of environmental exposure to peanut in the development of clinical allergy to peanut
[10] Distribution of peanut protein in the home environment
[11] Peanut protein in household dust is related to household peanut consumption and is biologically active
[12] Early consumption of peanuts in infancy is associated with a low prevalence of peanut allergy
[13] Maternal dietary antigen avoidance during pregnancy or lactation, or both, for preventing or treating atopic disease in the child
[14] Does avoidance of peanuts in early life reduce the risk of peanut allergy?

Ir dar: