Lengva atpažinti Šarlataną, jei žinai, kaip jis veikia. Pristatysiu pagrindines Šarlatano gudrybes ir iliustruosiu jas iš savo patirties sukonstruotais pavyzdžiais arba pažodinėmis šarlatanų citatomis.

Visos ligos kyla dėl vienos labai aiškios priežasties

…o jo siūlomi produktai/metodai gydo viską ir apsaugo nuo visko. Šarlatanas apie sveikatos problemas kalba labai supaprastintai, pasitelkia primityvias analogijas ir ignoruoja visą mokslo kompleksiškumą (ai, tie mokslininkai patys nieko nesupranta). Taip jis sukuria įspūdį, kad viskas aišku ir paprasta.

„Organizmas nespėja detoksifikuotis nuo viso į jį dedamo šlamšto – kaip kanalizacijos vamzdis, kuris po turputį kemšasi nuo visų jūsų maisto atliekų, kol pamazgos visai nebenuteka.“

„Manoma, kad deguonies išeikvojimas yra viena pagrindinių fizinio ir emocinio disbalanso priežasčių, būtent tai ir trukdo žmonėms jaustis energingais.“

„Jei nori atstatyti regėjimą, reikia daryti akių mankštą. Savaime suprantama, kad nedirbantys akių raumenys aptingsta!“

Pasitelkti paprastas analogijas nėra blogai – jos padeda klausytojui lengviau suprasti sudėtingą informaciją. Bet šarlatanas čia dar įpainioja klaidingas prielaidas, paimtas iš visokių nišinių teorijų ir pavienių, savaip interpetuojamų tyrimų – tarkim, kad nedetoksifikuojamame organizme kaupiasi toksinai.

Siūlo kažką pirkti

Paskaitą, konsultaciją, knygą, užsiėmimą, papildus, prietaisus. Šarlatanas nori uždirbti iš savo šarlatanizmo – tuo jis skiriasi nuo paprasto šarlatanų prisiklausiusio žmogaus, kuris tiesiog linkėdamas kitiems gero dalinasi savo atradimais internetuose ir nesitiki iš to uždirbti.

„Reikia padėti savo organizmui prasivalyti nuo to šlamšto, kuris jame kaupiasi dėl mūsų gyvenimo būdo ir užterštos, toksiškos aplinkos – DETOX TURBO MILENIUM 3000 arbata gal pradžioj atrodo brangoka, bet kai pagalvoji apie savo sveikatą…“

Mėgsta cituoti pavienius mokslinius straipsnius arba autorius

…neretai pridurdamas, iš kokios jie šalies.

„Kanados mokslininkai nustatė, kad goji uogos yra pats geriausias antioksidantas.“

Skamba, lyg visoje šalyje būtų priimtas mokslininkų konsensusas, kai realybėje tiesiog minimi keli kažką šarlatanui aktualaus nustatę mokslininkai. Neretai tie mokslininkai būna vos keli, tyrimai – maži, nereikšmingi ir seni. (Šarlatanui nereikia atsinaujinti savo žinių.)

Delfiuose, prezentacijose ir pokalbiuose dažnai naudojama tokia klišė: „mokslininkai nustatė“ arba „tyrimai rodo“. Toks pasakymas naudojamas ne tik apibendrinti tyrimų rezultatams, bet ir pristatyti kokį nors vieną žmogaus nuomonę patvirtinantį tyrimą. Tai gali klaidinti: taip sukuriamas klaidingas mokslininkų konsensuso įspūdis – tarsi būtent šis mano cituojamas tyrimas yra geriausias, būtent jis atsakė klausimą. Pavienius tyrimus visada svarbu kontekstualizuoti: pažiūrėti, ką nustatė kiti mokslininkai ir ką rodo kiti tyrimai.

Mėgsta visokias nišines teorijas

…kurios arba iškart buvo diskredituotos kaip nesąmonės, arba su laiku atsiradus daugiau mokslinių įrodymų buvo apleistos, nes nepagrįstos, arba yra tokios kosminės, kad mokslas net neturi priemonių patikrinti jų teiginiams. Jas Šarlatanas pristato kaip visiškai nekvestionuotiną faktą. Pvz., homeopatija, karma – ligų sukėlėja, rūgščių-šarmų balansas, bakterijų teorijos neigimas, gydymasis vitamino C megadozėmis, žaliavalgystė…

„Ir arkliui aišku, kad kuo mažiau veikliosios medžiagos – tuo preparatas veiksmingesnis!“

Apeliuoja į senovės išmintį

Pvz., Ajurvedą, „tradicinę“ kinų mediciną – lyg idėjos senumas reikštų, kad ji yra pranašesnė už modernaus mokslo siūlomus paaiškinimus.

„Pagal Ajurvedą, ciberžolė yra labai galingas vaistas. Tinka viskam viskam viskam.“

„Akupunktūra Kinijoje naudojama jau virš 2000 metų, kaip galima abejoti jos veiksmingumu?“

„Indėnai tiki, kad Sananga lašų naudojimas nuveja nesėkmių debesis ir žmogų ima lydėti sėkmė.“

Tradicinės priemonės atrėmė laiko testą vien dėl to, kad jos atsirado ir gyvavo tais laikais, kai medicina buvo daugiau požiūrio nei empirinių įrodymų klausimas. Niekas neturėjo priemonių, kuriomis galėtų objektyviai patikrinti savo metodų veiksmingumą. Ir neturėjo veiksmingesnių alternatyvų. Todėl nuleidinėjo žmonėms kraują.

Dabar turime visas priemones patikrinti savo metodų veiksmingumą – tokių empirinių testų visokios ajurvedos neatlaiko. Bet vis tiek yra tikėtojų, kurie atmeta mokslinius įrodymus. Nes taigi senovės išmintis. Šiuo atveju tai – tiesiog logikos klaida, kai remiamasi klaidinga prielaida.

Mokslas ir Didžioji Farma yra prieš jį susimokę

Jei kalba pasisuka apie realių ekspertų rekomendacijas arba šarlatano teiginius paneigiančius mokslinius tyrimus, geriausias jo atsikirtimas – konspiracijos teorija apie tai, kad mokslas yra šališkas ir nupirktas farmacininkų, kurie nenori, kad jūs žinotumėte Tiesą.

„Farmacininkai nori, kad jūs sirgtumėt. Negi galvojat, kad jie savo vaistais nori jus išgydyt? Kad nebeneštumėt jiems pinigų? Ne, jiems reikia jūsų sergančio, todėl padarys viską, kad jūs ir toliau sirgtumėt. Jie pirks mokslinius tyrimus ir šmeiš tokius kaip aš, kad tik apgintų savo pelną!“

Mokslas šarlatanui tarnauja tik tol, kol juo galima manipuliuoti, grindžiant savo teiginius. Tada galima ramiausiai pražiūrėti tyrimų metodologines klaidas, generalizuoti miniatiūrines imtis ar ignoruoti, kad jie atlikti ląstelių kultūrose. Bet jei tik koks tyrimas prieštarauja Šarlatanui – jis blogas!

Šarlatano santykis su pelnymusi irgi dviprasmiškas: viena vertus, jis būtinai apkaltins farmaciją, kad tai yra verslas, kita vertus, jis pats uždarbiauja parduodamas papildukus, prietaisiukus ir paskaitėles. Galų gale, net ir nedarydamas verslo, jis siekia žmonių pasitikėjimo, pagarbos, įtakos – tai irgi savotiškas pelnymasis. Bet jam tai galima, tik ne kitiems.

Pseudomokslinio žargono mišrainė

Kartais šarlatanai viską vulgariai suprimityvina, o kartais – kaip tik bando sukurti kompetencijos iliuziją, užkerėdami jus moksliškai skambančių žodžių tryda. Skamba stipriai, kol nepradedi atidžiau klausytis ir nesupranti, kad tai – loginio ryšio neturinčios abstrakcijos, t. y. visiškos nesąmonės.

Jonizuotas vanduo suteikia kūnui deguonies padidėjus deguonies-vandenilio kampui. Visas kitas vanduo šios naudingos savybės neturi.“

Bet tam, kad galėtum identifikuoti nesąmonę, turi suprasti tuos žodžius ir išmanyti reiškinius – šarlatanas viliasi, kad jo auka to nesugebės.

Beje, gyvenimo mokytojai, gongų-kakavos čakrinės meditacijos propaguotojai ir visokie save psichologais vadinantys, bet atitinkamo išislavinimo neturintys asmenys labai mėgsta savo veiklą apipinti pseudogiliomis įžvalgomis (angl. pseudo-profound bullshit).

„Aplinką, kuriame patys, o tiesa paprasta, kad ją kurti tokią kokią norime, turime noriai įdėti pastangų savo augimui ir tobulėjimui. Kita tiesa yra ta, kad aplinka visada stipresnė už norą.“

Per visą istoriją žmonės su svajonių laiku bendravo per impulsus. Realybė visada buvo įelektrinta subjektų, kurių gyvenimas virsta karma. Mūsų pokalbiai su kitomis gyvenimo formomis paskatino viršerdvinės sąmonės gilėjimą.“

Asmeninė „išgijimo“ istorija

Šarlatanui svarbiausi įrodymai yra ne kokie ten klinikiniai tyrimai, o asmeniniai liudijimai. Jis gali dalintis savo patirtimi arba neva cituoti savo laimingus klientus.

ir ką ir ką, pasišvitinau aš ta lempa, po 3 sesijų nugaros skausmai baigėsi, nebesergu jau šešti metai, kiek energijos, nagai pasitaisė, pleiskanos dingo… Aš nesiūlyčiau, jei ant savęs nebūčiau pajutęs efekto.“

„Ateina pas mane tas klientas po pusės metų, savom kojom po pusės metų, surprantat, ir sako, Tomukai, – mane visi klientai vadina Tomuku, nes mes tampam gerais draugais, – aš nežinau, kaip tau atsidėkot. Grynai viskas susitvarkė, aš net pamiršau, kad kažkada sėdėjau invalido vežimėly. Jisai, suprantat, apsiverkė, priklaupė ant kelio ir padovanojo man šitus karolius.“

Atpasakotos asmeninės patirties niekaip empiriškai nepatikrinsi – žmonės jaučiasi taip, kaip jaučiasi, bet jie taip jaustis gali dėl įvairiausių priežasčių. O pasakoti apie tariamus klientus šarlatanas gali, ką tik nori.

Mano patirtis tokia: kuo daugiau šių gudrybių naudoja žmogus, tuo didesnė tikimybė, kad jis šarlatanas.

Šarlatanai apeliuoja į mūsų emocijas, žinių spragas ir mąstymo klaidas. Jie žarstosi pažadais, moksliškai skambančiais paaiškinimais ir sukrečiančiais asmeniniais pavyzdžiais – nieko keisto, kad pirmas įspūdis gali būti labai įtikinamas. Dėl to geriausia niekada nepasikliauti pirmu įspūdžiu – verčiau ramiai išlukštenti viską, ką mums pasakoja dar-nežinia-ar-šarlatanas, atmesti visus pagražinimus ir pasižiūrėti, kas lieka. Ar jo teiginiai turi mokslinio pagrindo? Ar jo siūlomos priemonės yra ištirtos, saugios ir efektyvios? Ką apie tai sako ekspertai?

O atpažinus šarlataną, belieka bėgti. Rimtai, tiesiog pasišalinti. Jau net nekalbant apie pinigus, jūsų laikas ir dėmesys – patys brangiausi resursai. Geriau juos skirti bet kam, tik ne Šarlatanui.

Tikėtina, kad šis tekstas bus papildytas.


Skaitiniai: