Šiaip tai aš vengiu SLS. Prisiskaičiau visokiuose forumuose, kad natrio laurilsulfatas yra Totalus Blogis, ir nusprendžiau nebežudyti savo plaukų ir savęs. Pradžioj dar bandžiau būti skeptiška – pati domėtis, skaityti visų tų šampūnų, dušo želių sudėtis, bet viskas taip šiurpiai nesuprantama, kad net teko daryti tai, ko šiaip niekad nedarau – konsultuotis su pardavėjais. Klausiau jų, kuo koks nors Sodium Coco Sulfate yra geriau nei SLS, bet atsakymas būdavo maždaug: „Nu, čia natūralesnis toks putoklis… iš kokosų…“ 

Neskamba įtikinamai, bet ai, tingiu galvoti – tiesiog pirksiu priemones be SLS. Brangiau, bet ką jau dabar. Kaip sako amerikonai, better safe than sorry. Bet, būna, stoviu duše, kontempliuoju, skaitinėju šampūnų etiketes: „be SLS“, „be parabenų“, „clean“, „green“, „natural“, ir man vis kirba abejonė, ar tik nebus čia mano naivus vartotojiškumas prasimušęs? Bet išsiskalauju savo brangesnį šampūną ir gyvenimas ramiai tęsiasi iki kito dušinimosi. Jei ne viena šia tema susidomėti paskatinusi skaitytoja, nežinau, kaip ilgai dar būčiau savo vidinį skeptiką skandinus duše.  

Kai pradėjau domėtis, pamačiau, kaip sunku rasti racionalios informacijos – reikia prasimušti pro visokius natural life green nontoxic SLS free blog’us ir elektronines „natūralių“ produktų parduotuves. Įtariu, kad tokia vienpusiška situacija susiklostė dėl labai specifinės kosmetikos nišos: cheminės medžiagos labiausiai rūpi arba patiems gamintojams, arba aršiems „chemikalų“ priešininkams, todėl googlinant dominuoja dalykinė informacija ir minėti blog’ai.

Kas per demonas tas SLS?

SLS (Sodium Lauryl Sulfate, natrio laurilsulfatas) – efektyvi ir nebrangi paviršinio aktyvumo medžiaga, padedanti nuo odos, plaukų ir kitų paviršių kartu su vandeniu pašalinti riebalus ir nešvarumus. Jis naudojamas muiluose, šampūnuose, dantų pastose, buitinėje chemijoje. Jį naudoti yra legalu, jo saugumas kosmetikoje patvirtintas ES, FDA ir EPA.  

Žmonės ir delfiai sako, kad SLS:  

  • Dirgina odą
  • Sausina odą ir plaukus
  • Pažeidžia plaukų folikulus, sukelia plaukų netekimą
  • Kenkia akims, sukelia kataraktą
  • Išbalansuoja hormonus
  • Sukelia genų mutacijas
  • Sukelia vėžį (negi galvojot, kad šito punkto nebus?)

Ar tame yra tiesos?  

Dalis – taip. SLS grėsmės pasibaigia ties galimu odos dirginimu ir odos bei plaukų sausinimu, bet ir tai tik jei esate labai jautrus arba jei paromis mirkstate SLS voniose. Tyrinėjant jį patį vieną, ypač didelėmis koncentracijomis, galima pastebėti, kad, pvz., 24 valandas laikant SLS tirpalą ant odos, ji sudirgsta. Arba jei prilašini pakankamai SLS triušiukams į akis, jos irgi sudirgsta, o jei išimi jų akių lęšiukus ir išmirkai juos SLS tirpale, tai ohoho, žiūrėk, jau ir katarakta gali prasidėti.

Bet viskas priklauso nuo kiekio, vartojimo būdo, trukmės.

Daugybė kasdienių dalykų gali būti toksiški didelėmis dozėmis, bet vartojami adekvačiai yra ne tik nežalingi, bet ir naudingi. Pvz., deguonis. Arba vanduo. Arba druska.

Niekas parą ant savo odos nelaiko ir į akis nesilašina gryno SLS. Žmonės naudoja greitai nuplaunamas priemones, kuriose SLS yra tik viena iš daugelio sudedamųjų dalių. Jo koncentracija varijuoja, todėl logiška vertinti visos priemonės poveikį odai, akims ir plaukams. Europoje gamintojai privalo prieš tiekdami į rinką įvertinti savo produktų saugumą, o vartotojams belieka naudoti produktus pagal instrukcijas.  

Visgi jei jaučiat, kad vietoj plaukų jums ant galvos – šieno kupeta, arba kad jūsų oda baigia nutrupėti nuo sausumo, logiška ieškoti sau tinkamesnių priemonių ir bandyti suprasti, kas jums netinka. Galbūt priemonė be SLS mažiau sausintų ir dirgintų jūsų odą. O gal jums netinka kokia nors etikėtėje neišskirta kvapioji medžiaga. O gal reikia daugiau šviežių vaisių ir daržovių valgyti, kad gautumėte vitaminų.  

Beje, SLS būna ir dantų pastose. Jei jums išvien opėja burna, gali būti, kad opelės jums greičiau užgytų naudojant dantų pastą be SLS. Panašu, kad pačiam opelių radimuisi SLS neturi įtakos, bet jų gijimas bus greitesnis ir skausmas – mažesnis, jei naudosite dantų pastą be SLS.  

Jeigu jums netinka priemonė – ieškote kitos. Suprantama. Bet yra tokių žmonių, kuriems produktai su SLS nieko ten nedirgina ir nesausina, bet jie vis tiek jo privengia, nes galvoja, kad jis po truputį jiems kenkia, kad jis yra nuodas ir kancerogenas. Va čia tai jau raganų medžioklė. Atmetus delfių ir finansiškai suinteresuotų šalių (pvz., „natūralių“ produktų pardavėjų) išvien kartojamas tiesas ir vertinant mokslinius duomenis bei atsakingų organizacijų deklaracijas apie SLS saugą, paaiškėja, kad nuogąstavimams dėl ilgalaikių SLS naudojimo pasekmių nėra mokslinio pagrindo. Pagal paskirtį naudojant prausimosi ir valymo priemones, jose esantis SLS organizmo neveikia toksiškai. Niekaip. Teigiantieji priešingai neturi tam įrodymų.  

Iš kur atsirado SLS baimė?

Man net nejauku rašyti, bet kalbas apie tą menamą toksiškumą ir vėžį tikriausiai ir vėl užkūrė… grandininis laiškas.

1998 metais pradėjo plisti nuogąstavimas, kad piktoji kosmetikos pramonė visur naudoja SLS, kuris yra labai agresyvus (su juo net garažo grindis šveičia!) ir „įrodyta“, kad jis sukelia vėžį. Mane vis stebina, kaip paprasta paleisti tokią „antį“, kuri paskui noriai visur kartojama, o mokslininkai turi vaikščioti iš paskos ir aiškinti, kodėl tai nesąmonė. Mokslininkai ir taip turi, ką veikti ir niekam neįdomios jų moksliškos kalbos, todėl tokios nesąmonės net ir po 20 metų plaukioja internetuose.

Panašu, kad mitas apie SLS kancerogeniškumą susideda iš kelių nesusipratimų.

Nitrozaminai

1970-aisiais kai kuriuose šampūnuose aptikta nitrozaminų (jie laikomi potencialiais kancerogenais). Manyta, kad jie atsirado dėl etanolaminų (?), gamintojai ėmėsi taisyti savo gamybos klaidas, bet kažkokiu būdu Ethanolamine lauryl sulfate (draudžiamas ES) pradėta tapatinti su Sodium lauryl sulfate. SLS iki šiol nepagrįstai kaltinamas dėl nitrozaminų, įvairiai aiškinant, kokiu būdu jie neva susidaro. Mokslinių straipsnių apie tokius cheminius mechanizmus bent jau man nepavyko rasti – nepanašu, kad tokia cheminė reakcija apskritai būtų įmanoma. Net pseudomokslininkų karalius Mercola savo teiginį apie SLS ir nitrozaminus tepagrindžia citata iš kažkokias „holistines sveikatinimo priemones“ parduodančio puslapio, kuriame minimas 1988 metais Wall Street Journal cituotas (!) mokslinis straipsnis. Jei jums pavyks surasti tą originalų per 3 trapininkus cituojamą straipsnį, būsiu dėkinga, bet šiaip tai labai primena „šveicarų mokslininkų komandą“.

Eksperimentai su vėžiu

SLS naudojamas vėžio eksperimentuose, bet ne kaip aktyvioji medžiaga, o kaip tirpiklis. Kažkas pažiūrėjo į kokiam nors tyrime naudotų medžiagų sąrašą ir padarė savo išvadas. Lygiai taip pat kažkas paskaitė informacijos suvestinę apie SLS, pamatė „SEVERE TOXICITY: Aspiration can cause upper airway irritation and respiratory distress, most often in young children“ ir nusprendė, kad čia apie SLS šampūnuose, o ne apie SLS kaip atskirą, koncentruotą medžiagą, patekusią į plaučius.

Faina, kad gali internete rasti daug informacijos, bet prieš skambinant pavojaus varpais neprošal pasidomėti jos kontekstu.

1,4-dioksanas ir etileno oksidas

SLS kaltinamas ir dėl 1,4-dioksano bei etileno oksido, kurie laikomi potencialiais kancerogenais. Šiaip SLS čia nelabai prie ko – jei produkto sudėtyje yra SLS, nereiškia, jog jame yra šių medžiagų. Teoriškai, jų pėdsakai kosmetikoje įmanomi nebent iš SLS gaminant mažiau dirginantį SLES (Sodium Laureth Sulfate) ir padoriai neprižiūrint gamybos proceso. Dėl 1,4-dioksano ir etileno oksido verta nerimauti tiems, kurie dirba su šiomis medžiagomis ir rizikuoja įkvėpti didelius jų kiekius, o kosmetikoje jų gali pasitaikyti nykstamai mažai. Be to, naudojant prausiklius pagal paskirtį, jos praktiškai nepatenka į organizmą.

Dėl visa ko, negerkite savo šampūno ir negarinkite jo vietoj aromatinio aliejaus. Jei visgi labai baisu net ir dėl minimalios, į jūsų kūną negalinčios prasiskverbti taršos, tuomet vengti reikėtų ne SLS, o visų dalykų su galūne -eth.  

Uch, tie demonai – nuodai, toksinai, chemikalai – vis randasi ir randasi. Su vienu išsiaiškinai – jau, žiūrėk, dar trys negirdėti išdygo. Ir aš suprantu tą baimę, man pačiai baisu – juk šias priemones naudojame kasdien! Sunku pasitikėti industrija, kurios iki galo nesuprantame ir nežinome, kiek ji sąžininga. Bet „natūralių“ produktų gamyba – irgi industrija. Mūsų baimės, neišmanymas ir instinktyvus noras būti „arčiau gamtos“ garantuoja jai pelną ir augimą. Kritinis mąstymas mums gali padėti apsaugoti ne tik savo sveikatą, bet ir piniginę.
Nerekomenduoju jums nei vengti, nei nevengti SLS – čia ne gyvybės ir mirties klausimas, užtat rekomenduoju padėjus emocijas į šalį įvertinti realų šios medžiagos grėsmingumą. 

Tl;dr  

SLS gali būti dirgiklis, tačiau jis nekelia grėsmės sveikatai. Užrašas „be SLS“ neužtikrina, kad produktas bus geresnis, sveikesnis ir tinkamas būtent jums – jame gali būti kitų dirginančių ir alergizuojančių ingredientų.

P. S. Užrašas „natūralus“ kosmetikos ženklinime nėra standartizuotas – nenustatyta, kiek procentų sudedamųjų dalių turi būti natūralios ir iš viso, kokias, kaip apdirbtas ir kaip veikiančias medžiagas galima laikyti natūraliomis. Be to, „natūralu“ ne visada reiškia geriau: gamtoje pilna kuo natūraliausių toksiškų medžiagų, o ir pats natūralios kosmetikos verslas visai neseniai yra turėjęs fail’ų, kai „natūraliuose“ akių šešėliuose rasta apakimą arba akies netekimą galinčių sukelti bakterijų, iš rinkos surinkti natūralūs kremai ir prausikliai, užteršti akių ir odos infekcijas sukeliančiomis bakterijomis. Kartais visokie dirbtiniai priedai gali geriau užtikrinti produkto saugą, bet natūralios kosmetikos gamintojai kartu su savo produktais pardavinėja ir iliuziją, kad juos pirkdami esate arčiau gamtos – aišku, kad jie norės jus įtikinti, jog „chemija yra blogis“. Taigi, racionalu būtų atsargiai vertinti tokių produktų puslapiuose skelbiamą informaciją ir dėl visa ko pasitikrinti ją kituose šaltiniuose.

Skaitinėliai, skaitiniai