Pilnatis ir lunatikai, aktyvinta anglis maiste, bananų išlikimo drama, depresyvūs vakai ir TV, kaip atsirinkti įrodymus, kodėl naudinga žinoti, kaip mažai žinai, kvietimas į psichinės sveikatos raštingumo mokymus.

Pilnatis nesusuka žmonėms proto

Mes savo įmonėje turim tokį terminą – pilnatinis. Taip vadinam visiškai neadekvačius skambučius arba lankytojus, kurie peržengia dalykinio bendravimo ribą: mėto seksitines replikas, analizuoja mūsų tualeto interjerą, primygtinai reikalauja, kad užsakymą pristatytume jiems į sodo namelį šeštadienį, 23:00…

Šiaip tikrai didelė dalis tokių nesusipratimų įvyksta per Pilnatį. Ir ne per bet kokią Pilnatį, o paskutinę Pilnatį prieš Kalėdas. Būūū, mistika! Iš tikro tai ne – tiesiog kalėdiniu laikotarpiu apskritai sulaukiam daugiau skambučių – tame tarpe ir neadekvačių. Jeigu tuo metu Pilnatis – mūsų „pilnatinė“ teorija pasitvirtina, o jei ne Pilnatis – tiesiog pamirštam tą neatitikimą. Tokie jau mes žmonės – mėgstam ieškoti dėsningumų.

Galvojimas, kad Pilnatis kažkaip paveikia kai kurių žmonių psichiką, siekia dar Romėnų laikus, kai filosofas Plinijus samprotavo, kad Mėnulis sukelia rasą, o rasa didina drėgmę smegenyse, kuri ir sukelia beprotystę. Va taip va.

Šiaip Mėnulis kažkiek veikia procesus Žemėje – jūros lygį, koralų ir šviečiančių kirminų poravimosi ciklus, bet tai labai subtili įtaka, vargu, ar siekianti mūsų kūną ir psichiką.

„For decades, researchers have pored over hospital records and police blotters, and time and time again, they’ve come up with the same answer — the full moon doesn’t seem to be associated with more strange things happening than usual. No uptick in births, no synced up menstrual periods and no madness.“

Tiesa, netiesioginė įtaka senais, priešindustriniais laikais, galėjo būti tokia, kad šviečiant Pilnačiai, lauke būdavo gerokai šviesiau – gal tai trukdydavo žmonėms miegoti. Miego trūkumas gali sukelti kai kurių psichinių sutrikimų paūmėjimus, bet šiais laikais mūsų aplinka ir taip apkrauta visokiais šviesos šaltiniais, be to, turime užuolaidas. Plius, nėra rimto mokslinio tyrimo, kuris rodytų ryšį tarp mėnulio fazės ir neadekvataus elgesio.

Man labai patinka psichologijos profesoriaus Scott Lilienfeld apibendrinimas, kodėl mes tikime visokiais „dėsningumais“:

“The world is very scary, and the world is unpredictable, and it may give us a pleasure, a relief, to think the world is not as uncontrollable, not as unpredictable as we might believe,” Lilienfeld says. “Whether it applies to the full moon, I don’t know, although I do suspect that anything that gives us a sense that we can predict something might provide us with a measure of psychological reassurance.”

Kartais nesiseka, kartais žmonės pakrinka ir elgiasi neadekvačiai – suprantama, daug maloniau tikėti, kad dėl to kaltas koks nors dangaus objektas, nei susitaikyti su faktu, kad pasaulis tiesiog nenuspėjamas.

Aktyvinta anglis maiste – dar viena mokslu nepagrįsta nesąmonė, kurios nelaukiu Lietuvoje

Kaip sakant, būkit budrūs. Užsieniuose jau kuris laikas populiaru į maisto produktus dėti aktyvintą anglį, tvirtinant, kad ji „detoksifikuos“ jūsų organizmą.

Šiaip apskritai detoksifikacija su maistu, klizmomis, badavimais yra pseudomokslinis konstruktas – visiškai neaišku, kokius toksinus ir kokiu biologiškai įtikinamu būdu norima šalinti. Jūsų inkstai, kepenys ir oda puikiai susitvarko su kenksmingomis medžiagomis, o jei kažkuo rimtai apsinuodijote – skubėkit į ligoninės priimamąjį.

„What’s popularly called a “detox” today has nothing to do with actual medical detoxification. In the setting of real medicine, detoxification means treatments for dangerous levels of drugs, alcohol, or poisons, like heavy metals. Real detoxification is a treatment for a medical emergency, when a poisoning may be life-threatening. Real detoxification isn’t something you contemplate based on a menu. You don’t order real detoxification treatments at juice bar, and it’s not delivered in smoothie format.“

Anyway, žinom, kad aktyvuota anglis kartais gana veiksmingai padeda realiai apsinuodijus maistu: ji turi didelį paviršiaus plotą ir iš virškinamojo trakto sugeria visokias į kraują dar nepatekusias nesąmones. Neprošal aktyvuotos anglies turėti kur nors vaistinėlėj. Bet gerti ją profilaktiškai ne tik kad nereikalinga, bet ir gali būti žalinga: anglis nesirenka, ką sugerti, tad gali sugerti ir mineralus, gautus su maistu ar gėrimu.

Auksinė detoxo taisyklė: jei išgirstate žodį „detoksifikacija“ ne ligoninės priimamajame, galit būti tikras, kad girdite marketingo pitch’ą, o ne mokslu pagrįstą sveikatos patarimą.

Bananų grybelis toliau plinta

Bananų išnykimu mus gąsdina jau kelis pastaruosius metus, gali net pagalvoti, kad čia kažkoks fake news. Bet ne, tiesiog mūsų mylimos Cavendish veislės bananus vis naujose vietose apninka grybelis – kol kas jis plinta sąlyginai lėtai, bet žinant, kad grybelio neveikia jokie fungicidai, o alternatyvių veislių ūkininkai neturi, darosi neramu. Aš taip myliu bananus, kad net esu vieną išsitatuiravus, tai ką reikės sakyt, kai po 30 metų pribėgę kiemo vaikai klaus: „Teta, teta, o kas čia jums ant rankos? Kirmėlėėė?“ 😀

Bananų derlius niokojantis grybelis Tropical Race 4 (TR4) savo karjerą pradėjo 90-aisiais nuo Taivano, tada persikėlė į Malaiziją ir Indoneziją, peršoko į Kiniją, Australiją, Filipinus, prieš penkeris metus pasiekė Afriką, o dabar – ir Lotynų Ameriką, Kolumbiją. Dabartinė bananų veislė Cavendish TR4 visiškai neatspari, grybelio neveikia fungicidai, o plinta jis labai lengvai – jį galima netyčia pernešti tiesiog ant batų.

The Fusarium fungus lives in the soil. No one knows how to eradicate it or to treat infected plants. It invades banana plants through their roots and then blocks the vessels that carry water and nutrients, starving the plants.“

Kadangi TR4 plitimas neišvengiamas (bent jau su dabartinėmis mokslo galimybėmis), ieškoma naujų atsparių bananų veislių. Kol kas nieko perspektyvaus nerandama – atsparūs laukiniai bananai netinkami kultivuoti, nes neatlaiko transportavimo, turi dideles sėklas arba yra neskanūs.

Anų laukinių bananų atsparumą lemia genas, tad būtų galima panaudoti genų inžineriją ir patobulinti mūsų mėgiamą Cavendish. Tiesą sakant, tai jau padaryta. Belieka susidraugauti su anti-GMO aktyvistais, kurių priešinimasis bioinžinerijai neturi mokslinio pagrindo – nebent ideologinį. Ideologija – jų reikalas, bet nesąžininga remiantis savo ideologija priimti sprendimus už kitus. Kaip sako Steve Savage:

„Those who don’t want to accept the scientific truth about this can find some other fruit to eat. What isn’t fair is that they continue to block that freedom of choice for the rest of us.“

Jeigu kas, valgykit bananus, kol galit. Mačiau, Maximoj kaip tik akcija. (Maxima man už reklamą nesumokėjo :D)

Depresyvūs vaikai žiūri daugiau TV ar daugiau TV žiūrintys vaikai yra labiau depresyvūs?

Tokia ta fundamentali stebimųjų tyrimų riba: gali nustatyti sąsajas tarp dviejų reiškinių (laiko žiūrint TV ir depresyvumo), bet negali nustatyti priežastingumo – kas ką sukelia. O gal niekas nieko nesukelia, nes yra koks nors kitas faktorius, nulemiantis tiek vieną, tiek kitą reiškinį. Tarkim, dažniau sergantys vaikai bus ir labiau depresyvūs, ir daugiau laiko praleis prie teliko. Arba jei tėvai mažiau rūpinasi vaiko emociniu gyvenimu, vaikai žiūri daugiau TV ir yra labiau depresyvūs.

Nors ir negalime tvirtinti priežastingumo, naujausia keliolika apžvalgų apžvelgusi apžvalga (:D) nustatė, kad nėra pagrindo daugeliui mūsų nuogąstavimų dėl šiuolaikinių į ekranus įnikusių vaikų ateities. Ji vertino vaikų ir jaunuolių prie ekranų praleisto laiko sąsajas su įvairiais fizinės ir psichinės sveikatos aspektais. Tvirtai nenustatyta nei kad laikas prie ekranų siejasi su prastesniais pasiekimais moksluose, nei su didesniu pavojumi susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, nei su elgesio problemomis, nerimu, hiperaktyvumu…

Užtat tvirtesnės sąsajos rastos tarp TV žiūrėjimo ir nutukimo ir netinkamų mitybos įpročių, taip pat tarp TV žiūrėjimo ir depresyvumo.

Taigi, studija išlaisvina ekranus nuo krūvos neigiamų asociacijų ir palieka dvi – depresyvumas ir nutukimas/netinkami valgymo įpročiai. Kas ką sukelia, dar neaišku, nors kyla pagunda pasamprotauti. Žinome, kad nutukimą sukelia per daug sėslus gyvenimo būdas ir netinkami mitybos principai. Jeigu vaikas nežiūrės televizoriaus, bet vis tiek mažai judės ir užkandžiaus vien pusfabrikačiais – niekas nesikeičia, jam vis tiek gresia nutukimas. O dėl depresyvumo – gali būti, kad liūdnas vaikas mieliau renkasi sėslią veiklą. O gal mokykloje ar kieme užguitas vaikas internete bendrauja su bendraminčiais.

Įsitraukimas į kompą ar planšetę gali būti ne emocinių problemų priežastis, o ženklas.

Ir dar svarbu atkreipti dėmesį, ką vaikai veikia prie tų savo ekranų. Vieni gal žiūri filmus, kiti – žaidžia žaidimus, treti sėdi Snapchate. Užsiėmimų pobūdis taip pat gali turėti emocinį krūvį: vienos veiklos edukuoja, kitos suvienija vaiką su bendraamžiais arba kaip tik izoliuoja.

Ne visi įrodymai yra lygūs

Kaip atsirinkti, kurie teiginiai verti pasitikėjimo, o kurie stovi ant abejotinų įrodymų? Pradžiai reikėtų apskritai norėti atsirinkti – nebūti tik informacijos vartotoju, būti ir jos vertintoju. Jei skaitot mano tekstus, įtariu, kad noro turite, o tai yra labai gerai. Jau rašiau, kaip tikrinti mokslo naujienų faktus, bet džiaugiuosi, kad atsiranda vis įvairesnių priemonių, padedančių mokytis kritinio mąstymo.

Claims about effects should be supported by evidence from fair comparisons. Other claims are not necessarily wrong, but there is an insufficient basis for believing them.“

Atsirado toks puslapis That’s a Claim – jame pateikiami pagrindiniai principai, kuriuos reikėtų įvertinti, norint nuspręsti, kiek pagrįstas teiginys ir ar verta juo vadovautis. Atskirai nagrinėjamos švietimo, vaikų auklėjimo, verslo valdymo, sveikatos temos… Geras resursas, labai vizualus, galima pačiam nagrinėti ir dalintis su draugais.

„BEWARE if a claim about treatment effects is based on a single study.
REMEMBER: Ask if there are other studies that compare the same treatments and a careful summary of all the relevant studies.“

Kai žinai, kiek mažai žinai, esi geresnis pašnekovas

Mes truputį per gerai vertinam savo kompetenciją įvairiais gyvenimo klausimais. Čia veikia ir Daningo-Kriugerio efektas (kai šiek tiek žinodami apie kažką įsivaizduojam, kad puikiai išmanom tą sritį – dabar po Černobylio serialo visi tokie atominės energetikos ekspertai…), ir iliuzija, kad kadangi kažką matom nuolat, gerai suprantam, kaip tai veikia. Pvz., šaldytuvas. Arba užtrauktukas.

Panašiai ir su mūsų politinėmis nuomonėmis: jaučiame, kad mūsų nuomonė tvirta ir įvairiapusiškai pasverta, bet pradėjus gilintis į konkrečius jos aspektus, pasimato, kad ji labai fragmentiška – apie daug ką nepagalvojome ir daugelyje sričių mums trūksta žinių. Sunku konstruktyviai diskutuoti siekiant bet kokia kaina apginti tokią fragmentišką nuomonę, o pripažinimas, kad daug ko nežinai ar apie daug ką nesugalvojai pagalvoti (:D) išlaisvina ir savotiškai nuleidžia mus ant žemės. Intelektualinis kuklumas galėtų suartinti skirtingų nuomonių žmones:

„Conversations with our political opponents often seem futile. To make them more effective, try to complicate things. Recognize the limits of your own knowledge, and try asking people to explain the details of certain policy positions they cling to so they can see the holes in their own knowledge, too. Realizing how little we know might be the first step to improving political divisions —but, who am I to think I know anything?“

Pvz., nuomonė, kad kandidatuojantys į Seimą asmenys turėtų rinkėjams pateikti ataskaitą apie savo psichikos sveikatą. Gali galvoti, kad tai šauni mintis – nėra čia ko su „nestabilia psichika“ eiti į valdžią. Bet pradėjus galvoti apie realų to įgyvendinimą, paaiškėja, kaip viskas keblu: kokie psichikos sutrikimai užkirstų kelią į Seimą? Vidutinio sunkumo depresija? Obsesinis-kompulsinis sutrikimas? Ar turime įrodymų, kad psichikos sutrikimas tiesiogiai nulemia vertybinius, ekonominius sprendimus? Ar visuomenė turi pakankamai psichinės sveikatos raštingumo visa tai įvertinti? Kas vykdytų kandidatų vertinimą, kokio nuodugnumo jis turėtų būti?

Pastebėjau, kad sulig tokiais konkrečiais klausimais nuomonės kategoriškumas mažėja. Ir tai puiku, nes tai nutolina nuo teisumo jausmo ir priartina prie tiesos. Arba teisingumo.

Kalbant apie psichinės sveikatos raštingumą… Kvečiu į mokymus!

Psichikos sveikatos temos Lietuvoje apaugusios krūva mitų – dėl to bijom kreiptis pagalbos, kai jos reikia (argi mes kokie psichai?), kai draugas lepteli, kad niekas nebeturi prasmės, sakom „eiiiik tu, nesvaik“, o psichikos sutrikimų turintieji susiduria su nepagrįsta aplinkinių baime, keistais patarimais, ir, aišku, klaikiai stereotipiniu vaizdavimu žiniasklaidoje. Tai atsverti galima tik kuo platesniu mokslu ir praktika pagrįstos informacijos skleidimu. Šią savaitę buvau dviejų dienų mokymuose apie psichikos sveikatą Lietuvoje – buvo labai įdomu, intensyvu, moksliška ir praktiška. Dužo daug mitų, keitėsi daug nuomonių, naudos ir įkvėpimo gavo tiek psichologiją studijuojantys, tiek nieko bendro su šia profesija neturintys. Kadangi mokymai dar vyks, eikit ir plėskit akiratį!

Mokymai – nemokami (net pavalgyti duoda :D), trunka dvi darbo dienas. Jie skirti 16-29 m. žmonėms, Vilniuje ir Kaune nebevyks, bet vyks Klaipėdoje, Marijampolėje, Alytuje, Kėdainiuose, Rokiškyje, Šiauliuose ir Jonavoje. Lektorės puikiai išmano tai, apie ką kalba – proga pasisemti mokslu pagrįstų žinių tiems, kurie nuoširdžiai nori geriau suprasti psichikos sutrikimus ir išmokti padėti sau ir kitam.

Mokymų metu bus diskutuojama šiomis temomis:

  • Kas yra psichikos sveikata?
  • Psichikos sveikatos stigma visuomenėje
  • Nerimo sutrikimai: kas tai, kaip padėti sau ir kitam
  • Depresija ir nuotaikos sutrikimai: kas tai, kaip padėti sau ir kitam
  • Psichologinės krizės ir savižudybės: kas tai, kaip padėti sau ir kitam
  • Psichoziniai sutrikimai ir schizofrenija: kas tai, kaip padėti sau ir kitam
  • Žalingas psichoaktyvių medžiagų vartojimas ir priklausomybė

Klaipėda – rugpjūčio 26-27 d.
Marijampolė – rugsėjo 7-8 d.
Alytus – rugsėjo 12-13 d.
Kėdainiai rugsėjo 20-21 d.
Rokiškis – rugsėjo 27-28 d.
Šiauliuose ir Jonavoje datos dar nenumatytos.

Sekite naujienas apie prasidėjusias registracijas į mokymus VšĮ Psichikos sveikatos perspektyvos FB ir pasidalinkit žinia su draugais, kurie gyvena išvardintuose miestuose!

Podcastai

Radiolab: G: The World’s Smartest Animal

O jau prisijuokiau! Žmonės iš įvairių kontekstų bando įrodyti, kodėl jų pasirinktas gyvūnas yra pats protingiausias gyvūnas pasaulyje. Nuo grybelio iki banginio – kaip savaip gyvūnai prisitaiko prie savo gyvenimo aplinkybių, į kurias patekęs žmogus tikriausiai nesugebėtų išlikti su visu savo intelektu. Kas iš viso yra intelektas šiame kontekste? Ar tikslu gyvūnų protinius gebėjimus matuoti pagal savo žmogišką kurpalį? Daug faktų, daug juoko ir įdomių pasvarstymų.

TED Radio Hour: Anthropomorphic

Gyvūnų tyrinėtojai dažnai kritikuojami, kad savo tiriamų gyvūnų elgesį vertina iš žmogiškos perspektyvos – antropomorfizuoja. Bet yra atvejų, kai toks sužmoginantis požiūris yra naudingas ir praplečiantis akiratį. Ar gali būti taip, kad egzistuoja kelios intelekto rūšys? Visai rezonuoja su pirmuoju podcastu.

Factually: How To Do Nothing with Jenny Odell

Och, kaip man reikėjo šito podcast’o – nekantrauju perskaityti ir pašnekovės knygą. Žinot, kai kalbam apie savo laiko ir dėmesio valdymą, mes kalbam apie tai produktyvumo kontekste, bet nekvestionuojam pačio produktyvumo: kam tas mano produktyvumas naudingas? Ar jis man prasmingas? Ar aš iš viso kontroliuoju savo gyvenimo pasirinkimus, ar tik judu kartu su visais produktyviaisiais ir jaučiu nerimą ir kaltę, kai nedarau kažko visuotinai pripažinto? Taip, tokia ta mūsų kultūra, bet labai smagu pajudinti šitą produktyvumo konstruktą ir bent truputį iš jo išsilaisvinti. Ką gi, einu mokytis atpažinti paukščių balsus. (Suprasit paklausę podcasto. 😀 )


Patinka tai, ką skaitot? Prenumeruokit – bus patogiau. (Jei prenumeratos patvirtinimas nukeliaus į SPAM aplanką, pažymėkit, kad tai ne spam, ačiū!)


Kvailumo ir išminties taksonomija pagal D. Robson

Knygos The Intelligence Trap pabaigoje autorius David Robson pateikia psichologinių ir socialinių mums racionaliai mąstyti trukdančių arba padedančių reiškinių žodynėlį. Aišku, idealu būtų perskaityti visą knygą ir taip su…

Liaudiškos priemonės nuo peršalimo

Atvėsus ir atidrėkus orams, žmonės stiprina savo organizmus, valgydami česnaku įtrintą ir medumi apšlakstytą duoną su imbiere išvoliotais ir ciberžole apibarstytais apelsinais, niam niam. O jei visgi peršąla, valgo…

Veganizmas nuo vėžio?

Scrollindama feisbuką užmačiau antraštę: „Iliuzionistas A.Stonys trejus metus laikosi mitybos, kuri jam padėjo suvaldyti vėžį be agresyvaus gydymo“ Nagi nagi, gal tai keto? Paleo? Ne! Ponas mano bendrapavardis yra…

ŠIAIP TAI Digest #10

Sveiki sveiki! Kai paskutinį kartą prisdėdau parašyti jums naujienlaiškio, iš jo nejučiom gavosi atskiras tekstas apie raudonos mėsos kontroversiją. 😀 Ir, jei nematėt, dar subaksnojau knygos apie kofeiną apžvalgą…

Jonizuoto šarminio vandens fenomenas

Į pabaigą eina 2019-ieji, o Lietuvoje vis dar klesti vandens jonizatorių parduotuvės, siūlančios jums savo sveikatos problemas išspręsti įsigijus stebuklingus prietaisus, kurie paprastą vandenį pavers Gyvybės Eliksyru. (daugiau…)