Moksliniai eksperimentai ant etikos ribos, absurdiškas alkoholio marketingas, ketogeninis fanatizmas, Bajeso teorema…

Egzistencinis perspėjimas

Štai, matot, net kojinių neapsiovus rašau jums.

Man labai smagu rašyti šiuos naujienlaiškius. Noriu, kad jie padėtų jums susigaudyti naujienų cunamyje, suteiktų naudingos informacijos ir įkvėptų meilės kokybiškai mokslinei žurnalistikai. Kadangi gyvenime be ŠIAIP TAI turiu ir kitų įsipareigojimų, o rudeniop jų tik daugės, nerimauju, kad per savaitę nespėsiu surinkti ir pristatyti jums geriausių skaitinių. Aš nesu Delfis – aš vienas žmogus, ir nėra prasmės bandyti apsimesti naujienų portalu. ŠIAIP TAI tikslas – atsverti greitas ir nekokybiškas naujienas išsamesniu ir kritiškesniu turiniu. Tikrai nenoriu, kad šie tekstai taptų atsitiktinių naujienų kratiniu, todėl jei matysiu, kad nespėju, naujienlaiškius siųsiu kas mėnesį – tikriausiai mėnesio gale.

Dar svarstau ir bandau suprasti savo galimybes (ir susitaikyti su jų ribotimu). Bet jei kurį savaitgalį nesulauksit Weekly Digest, neišsigąskit ir laukit laiškučio mėnesio pabaigoje. O jei nesulauksit ir mėnesio gale – kvieskit policiją. 😀

Gerai, o dabar važiuojam.

Sveiki atvykę į ateitį – po truputį kuriami chimeriniai organizmai

Chimera – mitinė būtybė, sudaryta iš skirtingų gyvūnų dalių – tarkim, ožio kūnas, drakono uodega ir liūto galva. Ką tai turi bendro su realybe ir su šiandiena? Mokslininkai pradeda eksperimentuoti, bandydami gyvūno kūne išauginti žmogaus organus, kuriuos po to būtų galima persodinti pacientams, kurių organai neatlieka savo funkcijos.

Persodinimui tinkamų organų labai trūksta (ar jau turit donoro kortelę?), o ir juos persodinus pacientai nėra apdrausti, kad jų organizmas ilgainiui svetimo organo neatmes. Tad vis ieškoma būdų, kaip sukurti organus, kuriuos žmogaus organizmas noriai priimtų. Nemažai potencialo turi organų spausdinimas 3D printeriu, bet kai kurie organai tokie sudėtingi, kad su dabartinėmis galimybėmis dar niekaip jų neatspausdinsi. Nors matant technologijos tobulėjimo tempus atrodo, kad šios kliūtys greit bus įveiktos. Smagu.

Grįžtant prie chimerų, eksperimentai dar visiškai pirminiai ir kadangi juos labai apriboja bioetika, pirmieji bandymai su tikru beždžionės (beždžionė pasirinkta dėl didesnio genetinio panašumo – anksčiau eksperimentuota su kiaulėmis) embrionu atlikti Kinijoje – ten etiniai suvaržymai ne tokie griežti.

Labai grubiai tariant, principas toks, kad gyvūno genome „išjungiamas“ konkretaus organo augimas ir jo vietoje skatinamas žmogiško organo iš žmogaus kamieninių ląstelių vystymasis. Organas susiformuoja, gyvūną nuknakcini, o organą persodini jo laukiančiam žmogui.

Skamba šiurpokai, bet dar nepulkime kviesti egzorcisto (ironiška, nes patys eksperimentuotojai yra iš katalikiško universiteto). Net ir Kinijoje pirmasis embrionas greitai sunaikintas, kad netyčia neišsivystytų per daug žmogiškas organizmas, kas iškeltų daugybę etinių dilemų. Įtariu, kad etiniai mokslo barjerai trukdys iš šios idėjos išplėtoti veikiančią technologiją, ką jau kalbėti apie visuomenės pasibjaurėjimą.

Bioetika – labai geras saugiklis, kad tyrėjai savo laboratorijose nepradėtų daryti balagano. Pvz., šitas saugiklis išmušė ir kai mokslininkai „atgaivino“ paskerstos kiaulės smegenis. Bioetika iškart apribojo tyrimo gylį – cheminėmis medžiagomis užkirstas kelias bet kokiai neuronų veiklai, nes gyvūnas (jo smegenys) galbūt atsidurtų daugmaž sąmoningoje būsenoje ir kentėtų. Moksle galioja truputį kiti etikos standartai nei maisto pramonėje, kurioje vis dar toleruojamas gyvūnų veisimas abejotino etiškumo sąlygomis.

Įdomu, kaip su gyvūno kančios klausimu susitvarkytų chimerinius organizmus auginantys mokslininkai. Apskritai, nežinau, ar aš norėčiau tokios ateities, kurioje veisiame gyvūnus tam, kad persodintume žmonėms juose išaugintus organus. Labai jau niūru ir distopiška atrodo.

Mano ateities vizija – kuo mažiau gyvūnų išnaudojimo ir kuo daugiau alternatyvų jam, tad laikau čiūrus už 3D organus.

CRISPR panaudotas gydant genetinę kraujo ligą

Yra tokia pjautuvinė anemija – paveldima ir kol kas nelabai pagydoma liga, kai hemoglobinas įgyja neįprastą struktūrą ir jį pernešantys eritrocitai tampa pjautuvo formos. Žmogaus kraujotaka sutrinka, kemšasi kraujagyslės, žmogus jaučia nuolatinį silpnumą ir visokius kitokius gyvenimo kokybę labai pabloginančius simptomus. Liga – labai pavojinga ir varginanti.

Kadangi žinoma, kokie genai sukelia šią ligą, gydytojai panaudojo CRISPR technologiją ir paredagavo iš suaugusios pacientės kaulų čiulpų paimtų kamieninių ląstelių DNR taip, kad jos gamintų normalios struktūros hemoglobiną. Tikimasi, kad persodinus tokias pakeistas kamienines ląsteles, jos nukonkuruos senąsias-blogąsias. Tik prieš tai reikia dominuojančias senąsias pažeisti radiacija arba chemoterapija.

Tokia pochemoterapinė būsena pati savaime jau kelia grėsmę, o ir CRISPR, nors ir labai tikslus, labai retu atveju visgi gali apkarpyti ne tuos genus, kuriuos norėta. Bet šiuo metu tokia terapija yra bene vienintelė sergančiųjų viltis.

Kalbant apie bioetiką, CRISPR technologija liūdnai nuskambėjo 2018-ųjų pabaigoje, kai kinų mokslininkas sugalvojo paredaguoti žmogaus embrionų genus, kad iš jų išsivystę vaikai taptų atsparūs ŽIV. Mokslo bendruomenė pasibaisėjo tokia jo savivale, nes redaguoti genai, kurie per lytines ląsteles bus perduoti ateities kartoms, ir visiškai neaišku, kokias nesukontroliuojamas pasekmes tai turės.

Pjautuvinės anemijos gydymas iš esmės skiriasi, nes čia redaguoti vienos rūšies somatinės (nelytinės) ląstelės genai, ir jų veikimas apsiribos tik vieno suaugusio žmogaus organizmu – palikuonims tokie genai nepersiduos.

Alkoholio populiarumui krintant, gamintojai griebiasi sveikatingumo šiaudo

Oi, negaliu, tikiuosi, šitas trendas aplenks Lietuvą. Atrodo, jaunimas po truputį susipranta, kad nuo dūšios pasišnekėti galima ir ne prie vyno taurės, bet vyno gamintojai negali susitaikyti su krintančiais pardavimais. Taigi, prasideda absurdiškas ženklinimas, apeliuojant į visuotinį susirūpinimą sveikata. Vynas štai „be cukraus“, „be glitimo“, betrūksta dar be GMO. Kai kurie akcentuoja, kad jų vyne daug antioksidanto resveratrolio – dzin, kad dorai neįrodyta jo nauda, o ir šiaip eksperimentus atitinkančiai dozei gauti reikėtų išgerti kokius 200 butelių vyno.

Vaikai, alkoholis nėra ir nebus sveikatai naudingas pasirinkimas – ar su cukrum, ar be cukraus. Jei jau jį vartojate, neapgaudinėkit savęs – būkit sąžiningi, kodėl tai darot.

Kai dieta pakeičia ne tik gyvenimo būdą, bet ir požiūrį į mokslą

Anksčiau truputį kalbėjau apie badavimo išprovokuotą ketozę. Šįkart – apie ketogeninę dietą ir ką reiškia įtikėti jos stebuklingumu anksčiau nei tai įrodo mokslas.

Americans are living in the aftermath of the low-fat experiment — where the public learned about guidelines and studies that have often been muddied by food industry interests. With its emphasis on fat, keto is the antidote to the Snackwell’s era. You can gorge on butter and bacon and stay in ketosis. It’s the perfect fuck-everything-you-know-about-nutrition diet.

Tikimybių statistikos problema, apie kurią visi žino, bet nieko nedaro

Įsivaizduokit: esate moteris, aptinkate įtartiną guzelį sau ant krūties, pasidarote mamogramą, atsakymas – teigiamas. Jūsų guzelis – piktybinis. Žinote, kad šis testas 100 % aptinka piktybinius darinius, bet 5 % atvejų jis piktybiniu apšaukia visiškai nepavojingą darinį. Kokia tikimybė, kad jūsų guzelis – nepiktas?

Klasikinė tikimybių teorija sakytų, kad 5 %. Bajeso teorema nesutiktų – sakytų, tikimybė, kad jūsų guzelis nėra vėžio ženklas, yra net 83 %. Kodėl? Nes ji įvertina ne abstrakčią tikimybę, o atsižvelgia į krūties vėžio paplitimą realioje populiacijoje. Kuo retesnė liga, tuo didesnė tikimybė, kad net ir labai tikslus testas bus klaidingas – tuo mažiau pagrindo jums po vieno testo panikuoti.

Skamba sudėtingai, bet Bajeziškas mąstymas labai praverčia bandant naviguoti realiame pasaulyje. Deja, moksliniuose tyrimuose tikrinamas statistinis rezultatų reikšmingumas, neatsižvelgiant į iš anksčiau žinomas tikimybes, todėl kartais sunku suprasti, ką būtent jie nustatė ir kokia iš to praktinė nauda.


Šįsyk tiek! Pasidalintinų podcast’ų neužfiksavau, tad štai jums genio liežuvio schema.

Genio liežuvis eina aplink jo kaukolę, taip apsaugodamas jo smegenis nuo sukrėtimų, o ir šiaip kur tokį ilgą liežuvį padėti?

Nepraleiskit naujienų – prenumeruokit naujienlaiškį! (Jei patvirtinimo laiškas nukeliaus į SPAM aplanką, pažymėkit, kad tai ne spam. Ačiū!)

Ankstesni Weekly Digest

ŠIAIP TAI Weekend Digest #11

Ką gi, oficialiai nuo Weekly Digest pereinu prie Weekend Digest. 😀 Pastaruoju metu daugiau skaitau nei dekonstruoju: nuo ano Digest’o parašiau dvi knygų apžvalgas. Viena – apie racionalų mąstymą ir mąstymo klaidas, kita – apie priklausomybių neurofiziologiją. Dar parašiau skundą apie veganizmo kaip priemonės „atsisakyti agresyvaus vėžio gydymo“ reklamavimą ir…

Skaityti toliau ŠIAIP TAI Weekend Digest #11

ŠIAIP TAI Digest #10

Sveiki sveiki! Kai paskutinį kartą prisdėdau parašyti jums naujienlaiškio, iš jo nejučiom gavosi atskiras tekstas apie raudonos mėsos kontroversiją. 😀 Ir, jei nematėt, dar subaksnojau knygos apie kofeiną apžvalgą ir jonizuoto šarminio vandens dekonstrukciją. Keista, kad 2019-aisiais vis dar veikia toks kaubojiškas vandens jonizatorių marketingas. O ką veikia mokslo pasaulis?…

Skaityti toliau ŠIAIP TAI Digest #10

ŠIAIP TAI Digest #9

Labas, mielas šimte ŠIAIP TAI naujienlaiškio prenumeruotojų! Grįžtu su paklode įdomybių. Ne viskas šviežia, bet kartais naujienoms reikia susigulėti. 🙂 Skanaus! Šiandien eteryje: (daugiau…)

Skaityti toliau ŠIAIP TAI Digest #9

ŠIAIP TAI Weekly Digest #8

Šiandien buvo pirmas kartas, kai visiškai nepažįstamas žmogus gyvai pagyrė mano ŠIAIP TAI. Koks geras jausmas! Man labai smagu rašyti, bet dar smagiau žinoti, kad kažkas skaito ir jaučiasi dėkingas. Tai važiuojam. Amazonijos miškų gaisrai, mikroplastikų poveikis sveikatai, pseudomokslinis asmenybės testas, įtraukiančios istorijos kaip priemonė sustiprinti faktus. (daugiau…)

Skaityti toliau ŠIAIP TAI Weekly Digest #8