Probiotikai – kiek juose naudos ir kiek biznierių paistalų, klimato kaita – žmogaus veiklos padarinys, genetinis autizmo pagrindas, kam reikalinga ŽPV vakcina, kodėl reikia taupyti helį…

Probiotikai – gūdus miškas

Pastaraisiais metais žarnyno mikrofloros tyrimas gena tyrimą: dabar ji siejama su kuo tik nori – nutukimu, depresija, šizofrenija… Savaime suprantama, sužinojus apie tokias sąsajas, mums norisi aptvarkyti savo mikroflorą, kad apsiaugotume nuo visų gyvenimo negandų. Čia mums į pagalbą atskuba probiotikų biznis, siūlantis puokštę gerųjų bakterijų.

Bet probiotikai nepriklauso vaistų kategorijai, todėl verslininkų pažadai neturi būti įrodyti išsamiomis klinikinėmis studijomis. Kadangi neturi būti įrodyti, tų studijų dar nykiai mažai – haipas eilinį kartą pralenkė mokslą. Tai, kokius probiotikus kompanijos renkasi veisti, dažnai grindžiama ne tiek mokslu, kiek patogumu: ką lengviau masiškai veisti, kas atsparesnis ir pan.

Kiekvieno mūsų mikroflora yra labai individuali ir sudėtinga. Naivoka viltis, kad į milijardinę bakterijų bendruomenę įmetę kelias poros rūšių „gerąsias bakterijas“, kaip nors ją pakeisime. Toks elgesys kartais gali būti net žalingas. Probiotikai turėtų būti pritaikomi individualiai – kaip ir bet kuris medikamentas. Discover Magazine rašo: Probiotics Are Everywhere. Scientists Still Can’t Agree if They Actually Help

“No one goes to the store and says, ‘Oh, I’m not getting enough sunshine, so I’ll just grab a vitamin off the shelf,’” Cohen says. “It might be vitamin C, might be B-12, might be a multivitamin, might be vitamin D. That’s how people are treating probiotics.”

Smithsonian Magazine anksčiau irgi rašė: The Benefits of Probiotics Might Not Be So Clear Cut.

It is deeply complex and complicated and is affected by a diversity of factors, including diet, immune status, behavior, genetics, interactions with other people and animals, the built environment, random forces, location, the weather, cleaning practices and much more,” Eisen said in an email. “Therefore, it is generally important for everyone to realize that we are unlikely to find simple rules (e.g., take this probiotic for this health issue) that work well across a large diversity of people in a wide range of conditions.”

Tiesiog valgykit kuo įvairesnį maistą ir tikėkitės, kad jūsų „gerosios“ bakterijos nenumirs iš bado.

Dabartinė klimato kaita – žmonijos veiklos padarinys

15min skelbia: Paskutinė vinis į klimato skeptikų karstą: ne, dabartinis atšilimas nėra natūralaus ciklo dalis

„Tai yra tarsi trigubas pabraukimas fakto, jog tai, kas vyksta dabar, nėra įprasta daugelio šimtmečių, o gal net ir dar platesniame kontekste. Ir žmonėms teks su tuo susitaikyti“, – sakė NASA mokslininkas.

Tai nėra kažkoks netikėtai naujas atradimas – jau surinkta daugybė antropogeninės klimato kaitos įrodymų, tad „skeptikus“ šiuo atveju tiksliau būtų vadinti neigėjais. Šios pozicijos jau kuris laikas oficialiai laikosi The Guardian.

Skeptikas – žmogus, kuris leidžia sau abejoti be įrodymų pateikiamais faktais ir savo nuomonę formuoja besiremdamas tvirtais moksliniais įrodymas. Kitaip tariant, jis užduoda klausimus ir klausosi atsakymų. Tuo tarpu neigėjas ignoruoja mokslinius įrodymus, neatitinkančius jo įsitikinimų. Jis irgi uždavinėja klausimus, bet ne tam, kad sužinotų atsakymus, o tam, kad suvartytų oponentą. Kalbant apie antropogeninę klimato kaitą, jos „skeptikai“ daugiausia užsiima būtent neigimu, o ne racionaliu skepticizmu. Jie bando nuneigti akivaizdžias moksliniuose tyrimuose užfiksuojamas tendencijas ir klimatologų konsensusą, nors patys neturi nieko bendro su klimatologija.

Yra adekvatų išsilavinimą turinčių mokslininkų, abejojančių dėl kai kurių pavienių klimato kaitos klausimų, bet jie savo klausimus aptarinėja mokslinėje literatūroje. Tai įprasta moksle – visada bus klausimų ir diskusijų, suprantamų tik tos srities ekspertams. Tai nėra pagrindas paprastam žmogui abejoti absoliučiu klimatologų konsensusu, kad dabartinei klimato kaitai reikšmingos įtakos turi žmonių veikla.

Nauja studija parodė, kad autizmą iš esmės lemia genai

Ir tik labai nereikšmingą vaidmenį vaidina, jei išvis vaidina, aplinka. Bet tai nesustabdo tų, kurie dėl autizmo kaltina būtent aplinką: pesticidus, gluteną, skiepus… Galiu juos suprasti.

Autizmas – sudėtinga liga, apsunkinanti autisto ir jo artimųjų gyvenimus. Sunku susitaikyti ne tik su diagnoze, bet ir su mintimi, kad tai tiesiog nelaimingas atsitiktinumas – mes labiau linkę ieškoti konkrečių nelaimės kaltininkų išorėje arba savo viduje (t. y. ką kiti ne taip padarė? ką aš ne taip padariau?) Gal panašiai ir su autizmu – norisi atrasti labai aiškų ir paprastą kaltininką – turėti pykčio objektą ir galbūt apsaugoti ateities kartas. (Arba paduoti ką nors į teismą ir prisiteisti kompensaciją.) Taip jau veikia mūsų nemokslininkiškos galvos.

Naują studiją apžvelgia ir jos kritiką komentuoja Science-Based Medicine: A new study reinforces the conclusion that autism is primarily genetic

Autism and ASDs represent a spectrum of neurodevelopmental disorder impacted by many genes. Teasing out which genes and combinations of genes are most important in determining autism risk is incredibly difficult, as is the case for any complex multigene condition. I’ll even concede that sometimes scientists go too far in touting gene association studies. However, this study was not a gene association study, but rather the largest study to date to estimate how much of the risk of autism is genetic. As such, it produced an estimate that is in line with previous estimates and strengthens the scientific conclusion that autism is mainly heritable, with an effect on risk due to environment that is much smaller and, however large it actually is, not due to vaccines.

Besikeičiančios ŽPV vakcinos rekomendacijos

Vakcina nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) – labai veiksminga reprodukcinių (ir ne tik) organų vėžio prevencija. ŽPV kaltas dėl beveik visų susirgimų gimdos kaklelio vėžiu, 90 % susirgimų išangės vėžiu, 60 % – penio vėžiu (taip, yra ir toks vėžys – pasitikėkit mano žodžiu ir negooglinkit, kaip tai atrodo), 70 % – orofaringiniais vėžiais…

Virusas plinta lytiniu keliu. Vakcina nuo ŽPV Lietuvoje yra nemokama mergaitėms nuo 11 metų, nes ji geriausiai veikia tuomet, kai organizmas dar neturėjo kontakto su virusu. Gaila, kad skiepas kompensuojamas tik mergaitėms – dabar jau gana aišku, kad vyrai viruso plitime taip pat vaidina svarbų vaidmenį ir jis jiems taip pat kelia vėžinių susirgimų riziką. Vyresnės nei 13 metų mergaitės, moterys ir vyrai skiepytis turėtų savomis lėšomis.

Bet panašu, kad savomis lėšomis visai verta pasiskiepyti. Dabar jau kalbama, kad net ir praleidus jautriausią periodą, 15-26 metų merginoms ir vaikinams praverstų trigubas skiepas. Taip pat net ir esant 27-45 metų ir neturint vieno pastovaus seksualinio partnerio, verta su savo gydytoju apsvarstyti skiepijimąsi.

“If you are married, monogamous, and 35 — there’s probably no reason to run out and get the HPV vaccine. But if you’re dating and having new partners, and are at risk for acquiring new infections, it would be worth having a discussion with your provider,” Eckert said.

Vox: Who should get the HPV vaccine? The recommendations keep changing.

Ar kada nors susimąstėt, iš kur atsiranda helis?

Žemėje yra ribotas kiekis per milijonus metų labai lėtai susikaupusių helio dujų, kurios labai reikalingos moksliniams tyrinėjimams ir įvairiems įrenginiams – ką darom? Pripildom jomis balionėlius, kad kiltų aukštai aukštai! Ne, rimtai, susiimkim ir baikim su tais savo balionėliais. Nors helio kosmose labai daug, Žemėje jo – labai mažai. Jo atsargos senka ir praktiškai neatsinaujina.

On the timescale of a human lifespan, the helium produced by radioactive decays is completely negligible. It takes hundreds of millions of years to produce any substantial quantities of helium underground. They build up where veins of these elements have been deposited, and lead to enormous underground reservoirs of helium. Once it’s extracted, we’d have to wait hundreds of millions of years again for these stores to replenish themselves.

Forbes rašo: Humanity Is Thoughtlessly Wasting An Essential, Non-Renewable Resource: Helium


PODCASTAI

Factually! with Adam Conover: All Things Sleep, the Circadian Clock of Cells and Hormones of Darkness w/ Dr. Judith Owens

Visapusiškai apie miegą. Jei tingite skaityti Why We Sleep – tai gera valandos trukmės santrauka. Tikėkimės, perklausę imsite labiau gerbti savo miegą.

Hidden Brain: Facts Aren’t Enough: The Psychology Of False Beliefs

Kodėl mūsų dažnai neįtikina net ir patys tvirčiausi faktai? Čia aptariamas emocijų vaidmuo formuojant ir keičiant savo įsitikinimus.

Dialogas #1 psichikos sveikata

Du psichologai pradėjo savo podcast’ą. Išleistas dar tik vienas epizodas, bet labai įdomu paklausyti, ką apie psichikos sveikatą Lietuvoje ir su ja susijusias stigmas turi pasakyti jaunoji psichologų karta.


Šįsyk tiek. Gero savaitgalio!

Prenumeruokit šias naujienas į savo el. paštą! (Jei prenumeratos patvirtinimas nukeliaus į SPAM aplanką, pažymėkit, kad tai ne spam. Ačiū!)