Badavimo nauda, kam reikalingas elektrošokas XXI amžiuje, alternatyvių vėžio gydymų pavojus, duomenų detektyvas, laboratorijoje užaugintas pienas ir įdomiausi (man) podcastai.


Tai savaitinis mano naujienlaiškis. Jei norite tokį gauti į savo el. paštą, galit užsiprenumeruoti.

Dar per mažai žinom apie badavimo poveikį, bet Mitybos Guru tai nerūpi

Dabar dėl visko gyvenime reikia badauti. Skauda galvą? Išbadauk tą skausmą. Jautiesi pavargęs? Pabadavęs būsi kaip ant sparnų. Atleido iš darbo? Puiki proga pabadauti.

Kol pirminiai moksliniai duomenys apie galimą badavimo naudą tik atsiradinėja, juos jau pasičiupo ir iš jų madingas dietas suformavo visokie sveikatos guru. Knygos apie visapusį badavimo stebuklingumą nugula knygynų ir namų lentynose, YouTuberiai moko liaudį, kaip badauti, o mokslininkai ir vėl lieka durniaus vietoje: eina interneto asmenybių teiginiams iš paskos, atlieka tyrimus, tikslina – žodžiu, bando atskirti haipą nuo realybės.

Bet nespėja, nes nesąmonės internete ir liaudyje sklinda greičiau nei subalansuota info.

Taip taip, kai kūnas negauna pakankamai kalorijų, jis ima naudoti ketonus, kas siejama su, tarkim, svorio kritimu. (Ir baisiu burnos kvapu.) Tai yra pagrindinis badavimo cinkelis. Ketozė – tikrai įdomus procesas, štai yra įdomių paspekuliavimų apie ketogeninės dietos (ne badavimo) naudą gydant Alzheimerio ligą arba šizofreniją, kai kam ji padeda susitvarkyti su epilepsija. Bet prilaikykit arklius, kol kas – nieko super stebuklingo, ir viskas daroma su gydytojo rekomendacija ir priežiūra.

Grįžtant prie badavimo, esmė tokia, kad dauguma jo šalininkų pasičiuptų mokslinių tyrimų atlikti viso labo su pelytėmis. Tų tyrimų rezultatai – tikrai įdomūs. Tai puiki atspirtis tolesniems tyrinėjimams, bet dar nėra pagrįstas pagrindas tvirtinimui, kad visi mes turime badauti ir kad tai vienintelis Teisingas Kelias į amžiną jaunystę.

Ką šiuo metu žinome apie badavimą, skaitykit The Scientist: Running on Empty

Podcastas šia tema: Science Vs: Fasting Diets

Jei sirgčiau sunkia depresija, rinkčiausi elektrošoką

O jei man gangrenuotų koja, vietoj mirties rinkčiausi amputaciją. Elektrokonvulsinė/elektro-impulsų terapija (EIT) daugeliui asocijuojasi su lobotomijomis, „Skrydžiu virš gegutės lizdo“ ir sovietmečio psichiatrijos ligoninėmis, tad sunku patikėti ir suprasti, kaip čia XXI amžiuje vis dar galima atlikti tokią brutalią procedūrą. Bet šiais laikais ji nėra brutali – bent jau ne brutalesnė nei psichofarmakologija ar kiti metodai, tik mes vis dar vadovaujamės pasenusiais stereotipais.

Jei anksčiau EIT būdavo bene vienintelis būdas (šalia kokių nors insulino komų) kažkaip padėti visiems psichikos ligoniams, dabar tai yra tik kraštutinė, bet kai kuriems gyvybiškai svarbi priemonė.

Kam reikalinga moderni EIT, skaitykit The Guardian esė: As a psychiatrist, if I had severe depression I’d choose ECT

„Alternatyvų“ vėžio gydymą pasirinkusieji miršta dukart dažniau

Dukart dažniau nei klausantys savo gydytojų. Tai yra tragiška statistika, kurią būtų galima sumažinti, griežtinant visokių šarlatanų veiklą. Tiesa, kartais ir šarlatanų nereikia – žmonės patys mielai dalinasi nuogirdomis ir liaudies išmintimi. Ir ne iš pikto – jie nori mums gero, tik nelabai supranta, apie ką kalba.

All false claims betray the same basic misunderstanding, however: cancer is not a monolithic entity, but a family of more than 200 known diseases. Arising from mutations in a patient’s cells, cancer is extremely complex and diverse. It is highly unlikely that a single “magic bullet” could treat cancer in all its forms. The idea of a panacea is attractive, but woefully misguided, and a klaxon warning of dubious science. Unscientific interventions can nevertheless come with substantial price tags.

Kaip išgyventi visas šitas melagienas ir aplinkinių spaudimą „išbandyti viską“, skaitykit The Guardian: How to survive the fake news about cancer

Duomenų detektyvas, kurio tikriausiai nemėgsta visi kolegos

Anesteziuotojas John Carlisle savo laisvalaikį leidžia tikrindamas publikuotų mokslinių tyrimų duomenis – ieškodamas juose pernelyg gražių, statistiškai neįtikinamų dėsningumų, keliančių įtarimą dėl jų autentiškumo. Kitaip tariant, jis ieško suklastotų duomenų.

Ir jam puikiai sekasi – krūva jau publikuotų mokslinių darbų buvo atmesti arba pataisyti. (O kai kurie buvo perpublikuoti abejotinos reputacijos moksliniuose žurnaluose…) Tai rodo, kad ekspertų vertinimas (angl. peer-review), nors ir laikomas mokslo standartu, turi rimtų spragų. Gera žinia ta, kad jis tobulinamas.

After seeing so many cases of fraud, alongside typos and mistakes, Carlisle has developed his own theory of what drives some researchers to make up their data. “They think that random chance on this occasion got in the way of the truth, of how they know the Universe really works,” he says. “So they change the result to what they think it should have been.”

Apie duomenų detektyvą skaitykit Nature: How a data detective exposed suspicious medical trials

Laboratorijoje užauginta mėsa? Pff, so last year. Susipažinkit su laboratorijoje užaugintu pienu

O iš to pieno jau pagaminti ledai. Ką žinau, mane tai puikiai tenkina ir augalinės ledų versijos, kurių dabar apstu parduotuvėse, bet labai įdomu stebėti, kaip šiai technologijai seksis įsitvirtinti rinkoje. Pradžioje dar gerai būtų susitvarkyti su kainomis, nes 20$ už puslitrį – nu, atsiprašau!


PODCASTAI

More or Less: Missing women from drug trials

Kodėl į vaistų tyrimai dažniausiai atliekami tik su vyrais ir kodėl svarbu į juos įtraukti ir moteris.

The Psychology Podcast: A Science-Based Guide to Truth Seeking

Kaip savo vertybes ir emocijas suderinti su joms prieštaraujančiais faktais. Labai įdomios ir racionalios įžvalgos – jeigu visi jomis vadovautumėmės, pasaulis būtų gražesnis. Bet nebus.

Factually! with Adam Conover: Solving the Climate Crisis, Preserving Biodiversity and the 6th Extinction with Emma Marris

Ar žinojot, kad Adamas iš Adam Ruins Everything turi savo podcastą? Tai va. Šis epizodas – apie siekio išsaugoti gamtą paradoksą: kaip bandydami nieko nekeisti, vis tiek viską keičiam. Daug optimistiško ir racionalaus požiūrio į ekologiją, kuris labai svarbus bandant neišprotėti nuo gruzinančių naujienų apie žmonių viskam daromą žalą.


Šįkart tiek žinių. Jei norit nepražiopsoti tokių naujienų, prenumeruokit naujienlaiškį. (Jei prenumeratos patvirtinimas nukeliaus į SPAM, pažymėkite, kad tai ne SPAM, AČIŪ!)