Apie glifosato teismus ir draudimus, dirbtinę kavą, gleives, dinozaurus, naktinio darbo kancerogeniškumą, DNR testus ir dar daug visko.

Tai savaitinis mano naujienlaiškis. Jei norite tokį gauti į savo el. paštą, galit užsiprenumeruoti.

Austrija pirmoji ES uždraudė glifosatą

Apie glifosato (a. k. a. Roundup) dramą rašiau dar balandį, tik įtariu, kad per mažai akcentavau neatitikimą tarp mokslinių duomenų ir jų atspindėjimo viešame diskurse – ne tik žiniasklaidoje, bet ir teismuose bei valstybių politikoje. Nuo to laiko šurmulys dėl šio pesticido tik dar sustiprėjo: daugėja Bayer (ex Monsanto) nepalankių teismo sprendimų, o šalių vyriausybės svarsto, ar nereikėtų išvis uždrausti naudoti šitą Velnio Mikstūrą.

Austrija tai ir padarė, motyvuodama, kad: „Daugėja mokslinių įrodymų, kad preparatas skatina vėžinius susirgimus. Laikome savo atsakomybe uždrausti savo aplinkoje naudoti šį nuodą.“

Ką reikia suprasti šiuo atveju: moksliniai duomenys rodo, kad miniatiūriniai realiai žmonių maiste randamo glifosato pėdsakai yra visiškai saugūs paprastiems vartotojams, iš žmogaus kūno jis pasišalina nepakitęs. Kad ir iš kurio kampo pažiūrėsi, jokių susirgimų rizika paprastiems vartotojams nedidėja ir nėra biologinio mechanizmo, kuris galėtų bent teoriškai paaiškinti, kuo jis gali būti kenksmingas žmogui.

Dėl ko dabar ginčijamasi, tai ar pavojus nekyla tiems, kurie kontaktuoja su itin dideliais glifosato kiekiais – t. y. fermų darbininkams.

Tai „įrodančios“ studijos neatlaiko mokslininkų kritikos: remiamasi abejotino tikslumo metodais (pvz., atvejo kontrolės tyrimai, kuriuose labai tikėtinai pasireiškia tiriamųjų šališkumas), pritempinėjamas statistinis reikšmingumas, išmetant norimos tendencijos nerodančius rezultatus, o ir raportuojant tokius abejotino tikslumo rezultatus minima „didelė“ sąlyginė vėžio rizika, nors paskaičiavus realią riziką, ji tesiektų 0,08%…

Bet teismų ir vyriausybių karavanas eina, to visiškai nepaisydamas. Galėtum galvoti, kad ir gerai – better safe than sorry. Taip, man šiaip visiškai negaila glifosato ar juo labiau Bayer, ypač kai jie patys nėra angelėliai, bet vertėtų pagalvoti apie gilesnes to pasekmes:

  • Tai rodo, kad tie, kieno pusėje visuomenės emocijos, gali nueiti labai toli.
  • Tai sukuria precedentą, kai mokslu galima sėkmingai manipuliuoti siekiant savo tikslų versle, teismuose ir politikoje.
  • Tai sukuria atpirkimo ožį ir nukreipia dėmesį nuo daug toksiškesnių „organiškų“ pesticidų – pvz., vario sulfato. Labai lengva demonizuoti didelę korporaciją ir ignoruoti ekologinio verslo veidmainystes.
  • Tai kelia nepasitikėjimą ūkininkais ir kuria nežinomybę: kas pakeis glifosatą? Ar tai tikrai bus draugiškesnė žmogui ir aplinkai alternatyva?

Čia yra 17 dažniausiai užduodamų klausimų ir abejonių dėl glifosato saugomo sveikatai ir aplinkai.
Čia – komentarai apie tuos mokslinius „įrodymus“, kurių neva daugėja:

Ech. Važiuojam toliau?

Mokslininkai sukūrė dirbtinę kavą

Pirma mano reakcija – kas čia per Sodoma ir Gomora, kuo jiems normali kava užkliuvo? Bet geriau pagalvojus… Kava neauga ant debesų, ir panašu, kad jos auginimui kyla nemažai iššūkių. Ką reikės daryti, kai kavos derliai nebebus pakankami? Gerti kofeino tabletes?! Nu jau ačiū, geriau dirbtinę kavą, kuri, kaip sako, turės visą puokštę kavoje randamų cheminių medžiagų ir, aišku, kofeiną. Tik neturės kartumo.

Tiesa, parduotuves ji pasieks dar ne rytoj, nes, aišku, viskam pirmiausia reikia pinigų. Sako, 2020 m. jau atsiras, tai pesimistiškai užsimeskim dar 5 metus.

Alkoholis ir vaiko žindymas – ką reikėtų žinoti

Naujausiais duomenimis, net ir nedideli alkoholio kiekiai žmogui – ne į sveikatą, bet žindymo laikotarpis yra išskirtinis tuo, kad jei šiaip gyvenime esam patys atsakingi už savo sveikatą ir galime nuspręsti, ar mums svarbūs tie naujausi duomenys, žindant atsiranda atsakomybė ir už vaiko sveikatą.

Svarbu žinoti, kad alkoholis persiduoda į motinos pieną tol, kol jos kraujyje yra alkoholio. Su motinos pienu gautas alkoholis gali sutrikdyti vaiko miegą, kuris labai svarbus besivystančioms smegenims. Jei taip norisi saikingos taurės vyno, norint vaiką apsaugoti nuo galimos žalos, ją reikėtų išgerti likus ne trumpiau nei 2 valandoms iki žindymo.

IARC naktinį darbą laiko „tikriausiai kancerogenu“

IARC yra autonomiška PSO šaka, užsiimanti krūvos tyrimų apie įvairius potencialius kancerogenus vertinimu ir klasifikavimu į kategorijas: ne kancerogenai, tikėtini arba tikriausiai kancerogenai ir neabejotini kancerogenai.

Būna, su savo vertinimais ji nusivažiuoja, šališkai praignoruodama aukštos kokybės tyrimus, bet būna ir kad ji tiksliai apibendrina mokslinę literatūrą. Kartais netgi būna, kad ji po kurio laiko atnaujina savo vertinimą – pvz., taip nutiko su kava. Nuo 2016 metų kavos jie nebelaiko potencialiu kancerogenu. O naktinį darbą štai laiko ir nepanašu, kad planuoja jį išbraukti iš šios kategorijos.

IARC nurodo tik teorinį pavojų. Ji neskaičiuoja, koks medžiagos kiekis galėtų realiai sukelti vėžį ir ar išvis įmanoma gyvenime su tokiu jos kiekiu susidurti.

Ką reikėtų žinoti apie miegą – jis neabejotinai svarbus įvairioms mūsų organizmo funkcijoms, ir miego režimo iškraipymas siejamas su didesne antsvorio, demencijos bei širdies ligų rizika.

Ar kada nors susimąstėt, koks nuostabus dalykas yra gleivės?

Gleivės – tai ne tik snargliai. Jos dengia praktiškai visus mūsų organus: pradedant akimis, baigiant žarnynu. Jos drėkina, valo, maitina (taip taip, žarnyno bakterijos jas valgo) ir saugo mūsų organizmą nuo visokių įsibrovėlių. Tokie tekstai vis iš naujo man primena, koks įstabus tas mūsų kūnas ir evoliucija.

Gali būti, kad dinozaurai suko lizdus kaip kokie paukščiai

Iš tikro niekas dar neaišku, bet tai puikus pretekstas priminti jums, kad paukščiai yra dinozaurų palikuonys ir kai kurie dinozaurai galimai turėjo plunksnas.

PODCASTAI

Sawbones: Medical Reversals

Gal jūsų akis užkliuvo už naujienos: naujas tyrimas nustatė, kad per pastaruosius 15 metų paaiškėjo, jog beveik 400 vaistų, procedūrų ir protokolų buvo neveiksmingi. Tai tiesa, toks tyrimas tikrai atliktas ir jis tikrai tai nustatė. Skamba kaip koks akmens amžius, kol neįdedi šio skaičiaus į kontekstą. Būtent tai ir daro Sawbones, pasakodami apie tai, kaip medicina atsinaujina ir kuo ji skiriasi nuo pirmykščio mokslo.

Science for the People: Do You Really Want to Find Out Who’s Your Daddy?

Ar jau išsityrėt savo genetinį kodą ir nustatėt, kiek procentų esat žydas? Užsieniai dėl šitų genetinių testų paklaikę, girdėjau, lietuviai jais jau irgi domisi, bet kiek juose tikslumo? Apie tai ir su kokiais privatumo keblumais galima susidurti, pasakoja Science for the People pašnekovės.



Jeigu norite gauti ŠIAIP TAI Weekly Digest, į savo el. paštą, prenumeruokit! (Jei patvirtinimo laiškas nukeliaus į SPAM aplanką, būkit geri, pažymėkit, kad tai ne spam. Ačiū!)