Ką gi, oficialiai nuo Weekly Digest pereinu prie Weekend Digest. 😀 Pastaruoju metu daugiau skaitau nei dekonstruoju: nuo ano Digest’o parašiau dvi knygų apžvalgas. Viena – apie racionalų mąstymą ir mąstymo klaidas, kita – apie priklausomybių neurofiziologiją. Dar parašiau skundą apie veganizmo kaip priemonės „atsisakyti agresyvaus vėžio gydymo“ reklamavimą ir patikrinau, ką apie liaudiškų kovos su peršalimu priemonių veiksmingumą sako moksliniai tyrimai. Galų gale, atšventus 28-ą gimtadienį pasijutau turinti teisę kalbėti apie kartų konfliktą. 😀 Surašiau, kodėl vyresni žmonės visada skundžiasi jaunimu. Ei, gal visai nemažai?.. O dabar žiūrim, kokių įdomybių jums atrinkau.

Jei norite tokias naujienas gauti į savo el. paštą, prenumeruokit! Nemokamai! (Jei patvirtinimas nukeliaus į SPAM aplanką, pažymėkit, kad tai ne spam’as.)

Žoleliniai preparatai gydantis nuo vėžio – bloga mintis

Mokslu grįstą vėžio gydymą į alternatyvų išmainiusieji miršta dukart dažniau. Bet kartais žmonės pasitiki mokslu ir gydytojais, bet jiems vis tiek norisi dėl visa ko apsidrausti ir šalia paskirto gydymo dar pasigydyti visokiomis žolelėmis.

Sako, blogiau gi nebus. Sako, reikia išbandyti viską.

Visgi blogiau būti gali, nes žolelių preparatai gali trukdyti gydymui. Pvz.:

Jeigu žolelėse yra antioksidantų – čia juk gerai, ar ne? Ne visai. Kartais vėžio gydymo tikslas yra sukelti oksidacinį stresą ir taip sunaikinti greitai besidauginančias vėžines ląsteles. Antioksidantai šiam procesui gali sutrukdyti, todėl chemoterapijos efektyvumas gali būti menkesnis.

O kartais sakoma, kad žoliniai preparatai stiprina imunitetą arba veikia priešuždegimiškai. Įsivaizduokim, kad jie taip ir daro (nors tai dažnai tik tušti žodžiai) – tai irgi gali trukdyti gydymui. Kartais gydymas remiasi būtent imuniteto slopinimu.

Plius, labai sunku nustatyti tikslų su žolelėmis gautos veikliosios medžiagos kiekį. Jeigu geriate arbatą, kintamųjų per daug: kiek jūsų pirktose žolelėse veikliųjų medžiagų apskritai yra, kiek žolelių užplikote, kokios temperatūros vandeniu, kiek laiko „pritraukinėjat“, kaip geriat… O naudojant visokius maltų žolelių mišinius, išvis mįslė: mokslininkams labai sunku nustatyti, kas tiksliai į juos sumalta – gali pasitaikyti visokių padielkų (skaičiuojama, kad pasauliniu mastu į 27% žolelinių prieparatų primaišyta ne to, ko žadama) arba sunkiaisiais metalais, patogenais ir dar kažin kuo užterštų preparatų.

„Herbal products can be contaminated rather easily. Heavy metals can come from the soil; same for microbes, which can also be introduced because of poor hygiene in the factory; weeds, dirt, pesticides, moulds, and mycotoxins have all been reported in these types of products. And then there’s adulteration, the purposeful replacement of one herb with another, which can be done because of increased demands and limited availability. Sometimes, it’s because two plants share a name in Chinese, such as Stephania tetranda and Aristolochia fangchi, both known as fang ji. When the one was replaced by the other in weight loss products in 1990s Belgium, it led to many cases of kidney damage because of A. fangchi’s toxic aristolochic acid.“

McGill OSS

Ar jau pakankamai prigąsdinau? Good. Žmogaus organizme vyksta daugybė sudėtingų procesų, ir žoleliniai preparatai nors ir skamba nekaltai ir natūraliai, gydantis nuo sunkios ligos jie gali suveikti priešingai nei tikimasi.

„One thing to keep in mind is that when manipulating a complex dynamic homeostatic system, such as the body, in either a healthy or disease state, figuring out the net effects of any intervention is extremely difficult. It takes decades of research by experts thinking very carefully to calibrate the proper balance, and then individualizing that information to each specific patient. While doing this, it is generally not helpful for the patient to be interfering with the whole process by taking poorly regulated products often with unknown ingredients, of highly dubious quality control, and in doses that are essentially anyone’s guess.“

Science based medicine

Kambariniai augalai nevalo oro

Nebent sugebate į vieną kvadratinį metrą sutalpinti 10-100 augalų.

Kadaise buvo atlikti tyrimai, kuriais nustatyta, kad kambariniai augalai gali kažkiek išvalyti orą nuo visokių ten chemikalų. Ta žinia įkvėpė iki šiandien gyvuojantį įsitikinimą, kad miegamajame reikia būtinai laikyti kokį nors fikusą. Arba kaktusą prie kompo. (Atseit blogą energiją sugeria, kaip ir katės.) Tik kad tų tyrimų rezultatai nelabai pritaikomi namų kontekstui – bandymai atlikti uždarose patalpose, kuriose nevyksta oro judėjimas.

„That’s far removed from the environment in a typical home, where new air is circulated around constantly, and at far greater volumes than in the experiments. What’s more, the things that emit VOCs do so continually, meaning there’s always a new supply of chemicals in the air.“

Dabar gi apibendrinta, ką realiai sugeba kambariniai augalai: oro valyti jie nesugeba, bet sugeba puošti namus ir jūsų IG feed’ą. 😉

Gera žinia ta, kad orą labai gerai „išvalo“ tiesiog atidarytas langas.

Žalioji arbata vargu, ar padės numesti svorio

Jeigu kažkas kažkur kažką jums burs apie stebuklingas žaliosios arbatos galias gydant vėžį – jau rašiau, kad jos efektyvumo vis dar nepavyksta įrodyti, tad iki stebuklingų galių jai tolokai.

Bet žaliąją arbatą dar siūlo gerti metant svorį – neva ji pagreitins medžiagų apykaitą, ir riebalai ims tirpti. Dar, būna, siūlo visokius žaliosios arbatos ekstraktus.

Tai su tais ekstraktais reikėtų atsargiau – jūsų kepenys gali jums už juos nepadėkoti. O kas dėl pačios arbatos – moksliniai tyrimai ir vėl neatspindi haipo laipsnio. Štai čia – žaliosios arbatos tyrimų apžvalga. Imtys – mažos, rezultatai – maži arba niekiniai, o mitai vis tiek dideli. Ech, bet arbata skani.

„Most studies have found that tea may have little to no effect on weight loss, even when drinking several cups a day.“

P. S. Anksčiau rašiau ir kad kava nepadeda mesti svorio.

Intensyvus galvojimas irgi nepadės numesti svorio

Jei netyčia tikėjotės, kad intensyvi protinė veikla sudegina daug kalorijų, todėl jums mokantis reikia valgyti visus tuos šokoladus – nea. Intensyvus galvojimas ne kažin kiek atsispindi energijos išeigoje. Smegenys net ir nesimokant ir nesprendžiant galvosūkių tikrai turi, ką veikti.

„Mat lyginant su bendru foniniu smegenų energijos suvartojimu, kuris reikalingas daugybei užduočių atlikti, tiesiog intensyvesnio mąstymo energinis poreikis yra santykinai menkas. „Didesnioji dalis to, kas vyksta, kas sunaudoja smegenų energiją, vyksta, galima sakyti, po variklio dangčiu. Mes sąmoningai nesuvokiame didesniosios dalies smegenų veiklos procesų. Ir tie procesai nėra susiję su tokiais sąmoningais veiksmais, kaip mokymasis dainuoti ar groti gitara“, – sakė C. Messier.“

15min.lt

Bet būna, kad įtempta protinė veikla taip įtraukia, kad žmogui dingsta apetitas arba jis neturi laiko sočiai pavalgyti. Tiek tos magijos.

Ar galima gerti kavą, jei maitini krūtimi?

Ahhh, kofeinas. Gyvenimo variklis. Tiksliau, gyvenimo botagas. Nemažai nėštukių įtaria, kad nėštumo ir žindymo metu geriau negerti kavos, nes kažkur sklando faktas, kad kofeinas gali padidinti persileidimo riziką arba gali sutrikdyti kūdikio miegą, paversti jį irzlesniu ar ką.

Dėl persileidimo jau rašiau: jei per dieną nesuvartojama daugiau nei 300 mg kofeino (2-3 puodelių kavos, bet viskas priklauso nuo to, kaip ją ruošiat), persileidimo rizika neturėtų būti didesnė, bet čia bendras paskaičiavimas – žinoma, geriausia (ir būtina!) savo individualią situaciją aptarti su gydytoju.

O dėl kavos žindant – mažas procentas (~9%) kofeino gali patekti į motinos pieną. Bet suvartojus ne daugiau nei 200-300 mg kofeino, tai neturėtų niekaip atsiliepti kūdikio nuotaikai ar miegui.

“ According to the leading medical institutions, you can safely have 200-300mg of caffeine while breastfeeding. You should decrease your intake if your infant is preterm or newborn, since they are more sensitive to caffeine. Keep in mind, however, that coffee has a wide range of caffeine depending on the blend and how it’s prepared. There are various websites that list the average amount of caffeine in your beverage of choice. If you’re breastfeeding and you enjoy caffeinated beverages, it’s important to keep track of your consumption so you only consume safe amounts. It’s also important to remember that some babies are fussy regardless of what you eat or drink. You shouldn’t be hard on yourself if you’ve decided to continue drinking coffee while breastfeeding.“

SciMoms

O kalbant apie kitą probleminę substanciją, alkoholį – va jis tai gali sutrikdyti vaiko miegą (kuris labai svarbus smegenų vystymuisi. Kadaise dalinausi žiniomis apie jo vartojimą žindant.

Gal jau daugmaž aišku, kas kaltas dėl paslaptingos veiperių ligos

Visokios ten dramos ir krizės nėra linkusios ilgai užsibūti žiniasklaidos ir mūsų akiratyje – jas keičia kitos. Bet jeigu jums vis dar įdomu, kas vyksta su ta paslaptinga elektroninių cigarečių rūkytojus ištikusia plaučių liga – jau turime kažkiek aiškumo. Detektyvo pradžią skaitykit čia, o dabar – beveik atomazga.

Taiii panašu, kad kaltas visgi bus vitamino E acetatas. Jis maišomas į elektroninių cigarečių skystį, kad dūmas būtų tirštesnis – t. y. kad atrodytum kiečiau veipindamas. Beveik visuose apsirgusiųjų plaučių mėginiuose rasta šios medžiagos pėdsakų. Ir panašu, kad vitamino E acetatas dedamas būtent į skysčius su THC (psichoaktyvia marihuanos veikliąja medžiaga) – ir būtent nuo 2019-ųjų, kas galėtų paaiškinti, kodėl šie ūmūs susirgimai prasidėjo tik šįmet.

Vitamino E acetatas nėra naujas priedas – jis saugus, jei vartojamas per burną ar ant odos (su papildais ar kremais), bet traukimas į plaučius – čia jau kitas levelis. Įtariama, kad šis lipnus daiktas gali pažeisti plaučius, bet dar tyrinėjama, kaip ten kas. Kodėl dar tik tyrinėjama? Nes „juodoji“ el. cigarečių su THC rinka nelabai rūpinasi priedų tyrinėjimais, tai kol neprasidėjo ligos, niekas ir netyrinėjo.

Tyrimas tęsiasi, gal dar bus patikslinimų, bet kol kas du pastebėjimai:
1. Įprastos cigaretės yra neabejotinai kenksmingesnės nei el. cigaretės, ir šis ligų protrūkis jokiu būdu nereiškia, kad nuo veipinimo būtų protinga grįžti/pereiti prie rūkymo.
2. Nereguliuojama rinka yra nereguliuojama. Jeigu legaliems pardavėjams gali reikšti pretenzijas, draugo draugui, pardavusiam iš kažin kur ištrauktą ir neaišku, kokiomis sąlygomis sumakaluotą skystį, nepaaiškinsi. Nežinau, kiek Lietuvoje gaji nelegali šitų skysčių rinka, bet jeigu kas nors jums siūlys, sakykit: „Ne! ŠIAIP TAI nelegali rinka yra nesaugi!“ 😀

Podcastai

Nutrition Diva: Can Meal Replacement Powders Replace Food?

Suprantu, kuo maisto pakaitalai gali būti patrauklūs – pati ne kartą bandžiau priprasti prie jų ir plaktis tuos nelemtus kokteilius. Viskas suskaičiuota, subalansuota – paėmei, susiplakei, išmaukei ir varai toliau.

Tik kad man niekad nepavykdavo jų greit išmaukti, nes bent jau veganiškų kokteilių tekstūra – siaubingai sprangi, o tas jų skonis jau po pirmos porcijos koktus pasidaro.

Bet ir šiaip kai pagalvoji apie pačią idėją – tai taip fucked up. Neskaitant atvejų, kai žmonės tikrai neturi galimybių pavalgyti tikro maisto (pvz., sveikdami po operacijų ar stipriai nukentėję nuo valgymo sutrikimų), iki ko mes nusigyvenom, kad neturim laiko maistui? Kaip ten sako, sustabdykit pasaulį. 😀

Tai va, aš asmeniškai pasidaviau su tais maisto pakaitalais. Bet jei jums įdomu išbandyti ar kartais pavartoti – paklausykit ir sužinokit, kaip ten su tuo jų maistingumu.

Science Vs: 5G: Welcome to the Revolution?

Apie 5G rašiau, o šita laida papildo mano rašinį – čia kalbinami ekspertai pasakoja apie tai, kuo 5G bangos skiriasi nuo 4G, ar įmanoma, kad jos pakenktų žmogaus organizmui, ar tikrai 5G bangos trukdo paukščiams orientuotis ir t. t.

Gastropod: What’s CRISPR Doing in our Food?

Jei domitės (ar bijot!) GMO, gal bus įdomu: apie krisperio išradimą ir apie tai, kur maisto pramonėje ši technologija jau taikoma.


Jei norite tokias naujienas gauti į savo el. paštą, prenumeruokit! Nemokamai! (Jei patvirtinimas nukeliaus į SPAM aplanką, pažymėkit, kad tai ne spam’as.)