„We’re all part of the same ecosystem. This is a global issue. We either prepare for it and respond to it in the context of a global lens, or we don’t. If our preparations and responses are country-centric, we’re in for some serious trouble.“
Dennis Carroll

Kaip sekasi gyventi karantine? Buvau pasivaikščioti po ištuštėjusį Kauną, tai beveik visi žmonės, su kuriais prasilenkiau, šnekučiavosi apie virusą. 😀 Net jei užsikrėtusiųjų šio teksto rašymo momentu nustatyta 26, mūsų mintys jau ne juokais užkrėstos!

Feisbukas tvinsta nuo diskusijų apie valdžios sprendimus, asmeninių nuomonių, grafikų interpretacijų ir visokių ten spekuliacijų. Užuot nuraminęs ar suteikęs naudingų žinių, toks srautas baisiai iškvaršina galvą.

Aš stebiu situaciją, bet stengiuosi atsiriboti nuo maniakiško naujienų sekimo. Ateities nenumatysim. Viskas, ką dabar galime ir turime padaryti – klausyti ekspertų. Apriboti savo judėjimą, fizinius kontaktus su kitais žmonėmis, dažnai plauti rankas, stebėti savo sveikatą ir kilus rimtiems įtarimams kreiptis į gydytojus.

Baimė ir nežinomybė – puiki terpė suklestėti šarlatanams. Nėra mokslu grįstų būdų ką nors vartojant (pvz., actą, sodą, šiltą vandenį, citriną, česnaką, homeopatinius preparatus, stebuklingus akmenis) apsisaugoti, išsigydyti ar namuose diagnozuoti Covid-19. Belieka plauti rankas, neliesti savo veido ir laikytis kitų ekspertų rekomendacijų.

Gera žinia ta, kad toks pilietiškas elgesys labai veiksmingas saugant ir save, ir kitus.

Atrodo, nieko naujo čia nepridursi. Bet jei corona niekaip nepalieka jūsų minčių, dalinuosi skaitiniais, kurie man atrodo naudingi ir gal šiek tiek praplečiantys akiratį.

Kaip neišprotėti nuo nerimo

Mes galim sekti kiekvieną naujieną, prisipirkti tualetinio popieriaus trims metams į priekį, keikti politikus, samprotauti, spekuliuoti, panikuoti, pykti ant panikuojančių, pykti ant pykstančių ant panikuojančiųjų, bet mūsų nerimas niekur nedings. Tai labai žmogiška, bet taip vargina.

Šiuo laikotarpiu reikalinga galvos higiena. Psichologas dr. Kirk Honda apie ją ir kalba. Ramiai ir praktiškai: kaip įvertinti ir suvaldyti savo baimę. Įrašas ilgas, bet laiko gi turim.

Toliau – labiau teoriniai pasvarstymai, kodėl vyksta tie ne visai racionalūs parduotuvių lentynų šlavimai. Geresnis supratimas, kodėl daugelis taip jaučiasi ir elgiasi, ir kodėl tai yra normalu ir adaptyvu, bent jau man padeda mažiau pykti ant visuomenės – gal ir jums padės.

Discover Magazine apie tai, kodėl žmonės perka daugiau nei būtų adekvatu:

„People want to find a way of staying in control of the situation. After all, government and health authorities are telling us this is a big, scary problem. Yet the government is telling us that we don’t need to do anything special like wear big masks — just wash your hands and cover your mouth when you cough. In the minds of many people, that’s not enough for them to cope, they feel like they actually need to be doing something — anything — to make themselves feel more prepared. And that could be something that’s fueling panic-buying.“

Kaip turėtų atrodyti racionali reakcija į susiklosčiusią situaciją:

„A normal response would be paying attention to credible news sources and avoiding websites devoted to conspiracy theories or rumors. They’re following the guidelines of health authorities, they have a two-week supply of food and toiletries and are prepared for the possibility of self-isolation. They [should also] have [a plan] to fend off the boredom of two weeks of isolation. They might be concerned, but it’s not consuming their life and they’re able to get on with their everyday life. That’s an example of adaptive coping, or normal coping.“

Kaip atrodo neadaptyvi reakcija:

„Excessive coping would be someone who’s worried all the time and is frightened of foreigners because of fear of infection. They’re constantly checking their own [body] temperature or checking news sources, especially dramatic news sources, and they are getting alarmed at the images they see. They’re becoming highly isolated [and] are experiencing symptoms like headaches, insomnia and irritability because they are so stressed out.“

Quartz apie siekį sukontroliuoti nesukontroliuojamus dalykus:

“You cannot control every single risk that comes your way in life, and lead a meaningful, reasonable, and productive life at the same time,” he says. “Extensive, unrealistic avoidance is not compatible with survival.”

Ir Bernardinai – apie pandemiją kaip socialinį reiškinį:

„…nuolatinis blaškymasis ir galiausiai prisirišimas prie vienos ar kitos tiesos galbūt visiškai suprantamas religijos kontekste, tačiau socialinėje plotmėje jis gali sumažinti žmogaus lankstumo galimybę, galimybę jį įtikinti, jei iš tiesų tai, ką jis „suprato“, yra visiškai klaidinga.“

Muilas > dezinfekcinis skystis

Šiaip gyvenime žmonės labai vangiai plaunasi rankas. Net pasinaudojus viešuoju tualetu, tik 70% žmonių nusiplauna rankas, iš jų tik pusė tai daro su muilu ir vandeniu bent 15 s. Ne visur tam turim galimybę, bet būtų nuostabu, jei įprastume rankas plauti dažniau – ypač visokiuose oro uostuose ir kitose labai judriose vietose.

Dezinfekcinis skystis skamba labai moksliškai ir steriliai, bet buityje jis tinkamas naudoti tik tuomet, kai nėra galimybės nusiplauti rankų. Jei rankos riebaluotos ar suprakaitavusios, jo veiksmingumas gali suprastėti. Be to, nusidezinfekavus rankas gali susidaryti klaidingas saugumo įspūdis, ir galim pradėti aplinkoje elgtis neatsargiai.

Taigi, kodėl muilas yra nuostabus žmonijos išradimas:

„One side of the soap molecule (the one that’s attracted to fat and repelled by water) buries its way into the virus’s fat and protein shell. Fortunately, the chemical bonds holding the virus together aren’t very strong, so this intrusion is enough to disintegrate the virus’s coat. “You pull the virus apart, you make it soluble in water, and it disintegrates,” he says.“

„Hand sanitizer is useful, but it can fail in un-ideal situations. If your hands are wet or sweaty when you use the sanitizer, that can dilute it and diminish its effectiveness. Also, sanitizer doesn’t clean your hands of sticky grease to which viruses can also adhere.“

Kada ir kaip naudoti kaukes

Ši ponia, kuri parduotuvėj nusiima medicininę kaukę, kad… palaižytų pirštą (nes kaip gi kitaip išskleisti maišelį?), labai gerai iliustruoja mūsų problemą su kaukėmis. Mes mokam jų prisipirkti, bet nemokam jomis naudotis ir nežinom, kada jas reikia naudoti.

Primenu, kad medicininės kaukės labiau skirtos tiems, kurie serga – kad jie neužkrėstų aplinkinių. PSO rekomenduoja naudoti kaukes, jei kosite/čiaudite, arba jei planuojate artimai kontaktuoti su žmogumi, galimai apsikrėtusiu Covid-19. Panašu, kad virusas ore užsibūna labai trumpai – jis greitai nusėda ant paviršių, todėl pagrindinė apsisaugojimo priemonė yra rankų plovimas.

„Even if the virus infects only a small fraction of those who come into contact with it, the extremely low rate among close contacts and the absence of infections in some household members of patients suggests that it rarely exists as an aerosol in most real-world situations.

Be to, jei kaukė visgi naudojama apsisaugojimo tikslais, reikia mokėti ją tinkamai užsidėti ir higieniškai nusiimti. Priešingu atveju visi tie sulaikyti patogenai kuo ramiausiai pateks ant jūsų rankų ir veido. Žr. PSO instrukcijas, kaip saugiai užsidėti ir nusiimti kaukę.

Vienkartines kaukes reikia naudoti vieną kartą ir keisti, kai jos sudrėksta. Ir nepamiršti, kad kaukė neatleidžia mūsų nuo dažno rankų plovimo ir kitų savisaugos priemonių.

Skiepai nuo COVID-19

Skiepai kuriami, yra net keli galimi jų variantai, bet jų reikės ilgokai palaukti. Kol kas nieko apčiuopiamo, perėjusio bent pirmąsias klinikinių tyrimų fazes, nėra.

Skaitant naujienas gali pasirodyti, kad skiepai jau už kampo, nes juos kuriančios laboratorijos skuba transliuoti labai optimistinius pranešimus spaudai. O mums patinka tokias naujienas skaityti – ramina mintis, kad reikalai juda į priekį. Pvz., rašoma, kad viena vakcina jau pradėta testuoti su žmonėmis.

Taip, tik ši tyrimus su žmonėmis pradėjusi laboratorija labai prieštaringai vertinama, nes ji nusprendė nelaukti, kol bus aiškūs tyrimų su gyvūnais rezultatai.

Sukurti vakciną – tikras iššūkis, bet po to laukia dar vienas – paskatinti žmones skiepytis. Žmonės net nuo gripo vangiai skiepijasi, tai jei kils bent menkiausias nepasitikėjimas skiepo saugumu (pvz., jei jis bus sukurtas kertant įprasto protokolo kampus), sėkmės mums visiems.

„That isn’t how vaccine testing normally happens. Regulators require that a manufacturer show a product is safe before it goes into people, and while it isn’t enshrined in law, researchers almost always check that a new concoction is effective in lab animals before putting human volunteers at potential risk.“

„Work with the SARS virus shows that worrying immune responses were seen in ferrets and monkeys, but not in mice. Also, some viral protein fragments can elicit more potent or less risky immune responses than others, and it makes sense to learn this in animal studies before trying them in people.“

Viena vertus, suprantama, kad jie ieško būdų paspartinti procesą – kita vertus, tai gali būti šūvis sau į koją.

„If we lack solid data that the vaccine is safe and effective, you can predict that the anti-vaccine forces will be out in force whining about “mandatory vaccinations,” making false claims and refusing the vaccine. This could harm the herd effect in stopping the disease.“

Jau turime visokių liūdnų ir frustruojančių pavyzdžių. Pvz., net ir saugi bei labai efektyvi vakcina nuo Laimo ligos buvo visuotinai atmesta, nes visuomenė buvo nepagrįstai įbauginta.

Kodėl galim tikėtis daugiau panašių protrūkių

Su savo veikla Žemėje vienaip ar kitaip prisidarom sau bėdų: tarša, klimato krizė, gaisrai, vabzdžių populiacijų mažėjimas… Nenoriu gąsdinti, bet plečiantis mūsų naudojamiems plotams, daugėja vietų, kuriose didesnė tikimybė sukontaktuoti su įvairius virusus nešiojančiais gyvūnais – pvz., pelėmis ir šikšnosparniais.

Discover Magazine:

„Migration on that scale means forest land is destroyed to create residential areas. Wild animals, forced to move closer to cities and towns, inevitably encounter domestic animals and the human population. Wild animals often harbor viruses; bats, for instance, can carry hundreds of them. And viruses, jumping species to species, can ultimately infect people.“

Nautilus:

„You can argue viruses aren’t living organisms. They’re sheets of proteins encapsulating some DNA or RNA. Beyond that, they have no machinery to be able to live on their own. They’re looking for an ecosystem that has all of the other cellular machinery essential for replication. They can’t live outside another animal population. They need that animal to replicate. And we’re just one more animal. We think of ourselves as something special. But viruses are infecting us with exactly the same purpose they infect a bat or a civet cat.“

Ką reiškia kovoti prieš gamtą

Kažkaip vis linkstam pamiršti, kad esam gamtos dalis. Šitas virusas, kaip ir kitos mūsų nesuvaldytos ligos, yra lyg gamtos spjūvis mums į veidus. Galim jai skelbti karą, bet galų gale teks prisitaikyti mums, ne jai.

Wired apie mūsų „karą“ su gamta. Straipsnyje keliami retoriniai klausimai ir teiginiai gali suerzinti, bet įvertinti savo lūkesčius iš gamtos ir evoliucijos perspektyvos – įdomu.

„Believing that nature could be bent to our will, we had forgotten how to live with nature, and that disease, disability, and death are part of the human condition. This does not mean we have to accept these challenges passively or that we should not seek to manage them, but we also have to understand that they are to some degree unavoidable. Newly emerging infections—HIV, Ebola, SARS, MERS, Zika, coronavirus—remind us of the limits of biomedical science. We have brought some under human control, but others continue to coexist with us, much as they have for millennia.“

„Military language encourages the illusion that we can bring evolution under human control: Wars are to be won. The risks of death or serious illness from the coronavirus currently seem to be broadly comparable to those that we accept every year as a result of influenza. It’s not desirable if you are in a vulnerable population group, but it’s better than total disruption of your usual health care in search of an unachievable victory. Would it be less damaging to social and economic life to accept that most people are quite likely to become mildly infected by the coronavirus, and that this will, in itself, reduce the possibilities for transmission as more people develop antibodies, and that biomedical science will eventually develop vaccines and therapies, much as happened with HIV?“

Jei norit geriau suprasti, kodėl gamta mūsų visiškai nemyli, ir susitaikyti su ta mintimi – rekomenduoju knygą „Mother Nature Is Trying to Kill You“. Knyga trumpa, lengvai skaitoma, bet pilnutėlė visokių įdomybių iš gamtos pasaulio. Daug kalbama apie evoliuciją, mūsų santykį su gamta ir klaidingus įsitikinimus apie savo vietą joje.

Dalyvaukite sociologiniame tyrime!

Karantinas turbūt sujaukė daugelio profesinį ir asmeninį gyvenimą. Užuot pykus ant situacijos, galima į ją pažiūrėti smalsiai – kaip į naują patirtį ir įdomų socialinį reiškinį. Sociologė Milda Pivoriūtė kaip tik atlieka tyrimą – dalyvavimas jame gal būtų naudingas ne tik sociologijos mokslui, bet ir jums. Galėsit anūkams savo dienoraščius parodyti. 🙂


Kiti dėmesio verti skaitiniai

Tai gal tiek. Jei netyčia pritrūks skaitinių, siūlau peržvelgti mano rekomenduojamų knygų sąrašą. Dar siūlau karantino proga peržiūrėti 10 paskaitų ciklą apie mokslu grįstą mediciną.

Linksmo karantino!

Jei norite tokias naujienas gauti į savo el. paštą, prenumeruokit! Nemokamai! (Jei patvirtinimas nukeliaus į SPAM aplanką, pažymėkit, kad tai ne spam’as.)