Jau daug metų visiškai nevartoju alkoholio. Į tai žmonės reaguoja įvairiai, bet dažniausiai išgirstu kažką panašaus į: „Nu, kam tie kraštutinumai? Juk medikai sako, kad saikingai išgerti netgi sveika!“ Skiriasi tik šiame pasakyme juntamos ironijos lygis – kai kurie nuoširdžiai tiki, kad alkoholis truputį pataiso sveikatą, o kiti supranta paradoksą ir tikisi mane (arba save) prajuokinti.

Šiaip tai aš renkuosi nevartoti alkoholio ne tik dėl sveikatos motyvų – man tiesiog nepatinka svaigintis. Dar man nepatinka tai, kad saikingas gėrimas visuomenėje laikomas norma – tokia norma, kad vyno/šampano taurės intelektualiai kilnojamos per visokių įstaigų, parodų atidarymus, knygų pristatymus, o jei negeri alkoholio, turi būti iš karto pasiruošęs atsakymą, kodėl – lyg negalėtum tiesiog šiaip sau negerti. Nežinau, man tai atrodo gana veidmainiška, kai toje pačioje visuomenėje, tarkime, marihuana yra laikoma draustinu narkotiku, neva pražudysiančiu mūsų šalį.  

Anyway, kas liečia sveikatą – daug kur galima sutikti teiginį, kad saikingas alkoholio vartojimas pagerina širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Saikingas vartojimas – tai, sakykime, viena taurė vyno per dieną. Solidu, gardu ir sveika – tiesiog super. Ir toks įsivaizdavimas nėra iš piršto laužtas. Kadaise atlikus stebėjimo tyrimus iš tikro nustatyta, kad visiškų abstinentų rizika susirgti kraujotakos ligomis ir anksčiau numirti yra didesnė nei saikingai vartojančių alkoholį.

BET tai buvo stebėjimo tyrimai ir tai buvo seniai.

Daugelis mūsų žinomų faktų apie mitybą remiasi stebėjimo tyrimais, kai ilgą laiką sekamas konkretus didelės žmonių grupės elgesys (pvz., alkoholio suvartojimas, rūkymas, fizinis aktyvumas) bei kokių nors ligų ar simptomų pasireiškimas (pvz., infarktai, susirgimai Alzheimerio liga, mirtis). Surinkti duomenys sisteminami, nagrinėjami, ieškoma sąsajų ir remiantis jomis bandomi nuspėti priežastiniai ryšiai (kas ką sukelia) bei daromos išvados apie visą populiaciją. Tokiu būdu galima užfiksuoti ryškias tendencijas – pvz., rūkymo sąsajas su plaučių vėžiu.

Bet kartais tiriamųjų gyvenimuose veikia tokie pašaliniai faktoriai, kurių tyrėjams sukontroliuoti nepavyksta.

Panašu, kad taip ir nutiko alkoholio atveju. Lyginant visiškai alkoholio nevartojančius žmones su alkoholį saikingai vartojančiais, anksčiau neatsižvelgta į tai, kad šios dvi imtys gali iš esmės skirtis. Motyvų abstinencijai gali būti daugybė. Pvz., mano pasirinkimą nulėmė mano vertybės ir asmeninė savijauta, bet dalis žmonių alkoholio atsisako, nes propaguoja sveiką gyvenimo būdą, dalis – nes kovoja su priklausomybe nuo alkoholio, o dar kiti visiškai negeria, nes itin sunkiai serga ir klauso gydytojų rekomendacijų.

Būtent pastarieji du alkoholio atsisakymo motyvai gali stipriai iškreipti bendrą grupės vaizdą – statistiškai atrodo, kad alkoholio nevartojantys yra ligotesni ir anksčiau miršta, tad kyla pagunda daryti išvadą, jog visiškas alkoholio atsisakymas yra nesveika.  

Taip pat svarbu atsižvelgti ir į socioekonominius skirtumus. Pvz., lyginant alkoholio rūšis, galima pastebėti, kad vyną geriantys žmonės yra sveikesni nei tie, kurie geria degtinę – norisi daryti išvadą, kad vynas yra sveika. Bet vyną dažniau geria aukštesnes pajamas gaunantys, o degtinę – tie, kurie uždirba mažiau ir dirba sunkų fizinį darbą, kas jau savaime yra papildomas stresorius ir iššūkis sveikatai.  

Taigi, pirminiai alkoholio ryšio su sveikata tyrinėjimai buvo ne visiškai tikslūs, bet jų pagrindu susikūrė alkoholio šalininkams ir ypač alkoholio pramonei labai patogus stereotipas, kad truputis alkoholio yra sveika širdžiai. Vėlesni tyrėjai stengėsi nekartoti ankstesnių klaidų – patobulinus tyrimo metodus, nustatyta, kad visgi joks alkoholio kiekis neturi ryšio su mažesne rizika apsirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Pridėkime dar kai kuriuos vėžinius susirgimus, kurių rizika didėja sulig vienu alkoholio vienetu per dieną, ir gausime gana liūdną alkoholio vartojimo perspektyvą.

Aišku, jei nenorite keisti savo nuomonės, kad truputis alkoholio – sveika, galite surasti* ir tokių tyrimų, kuriuose pavyko užfiksuoti vieną ar kitą naudingą koreliaciją, bet kaip po to nuspręsti, ar, tarkim, potenciali alkoholio nauda širdžiai atsveria padidėjusią krūties vėžio riziką? Vertinant pavienes studijas, labai sunku praktiškai įvertinti – apsimoka ar neapsimoka kelti tą taurę į sveikatą.

Siekiant įvertinti alkoholio ryšį** su įvairiomis rizikomis sveikatai 2018 metais atlikta didžiulė studija gana šauniai apibendrino situaciją. Autoriai ištyrė kalną iki tol surinktų duomenų ir galiausiai nustatė, kad:

Saugiausias suvartojamo alkoholio kiekis – jokio alkoholio.

Teisybės dėlei verta paminėti, kad praktinis rizikos sveikatai padidėjimas, visišką abstinenciją lyginant su 1 alkoholio vieneto per dieną suvartojimu – labai mažas. Kitaip tariant, jei geriate saikingai, panikuokite irgi saikingai. (Bet vis tiek nebegerkite, nes visiškai neapsimoka.)


* Šiaip visada galima surasti pavienių tyrimų, kurie patvirtina arba paneigia jūsų nuomonę, todėl verta ieškoti rimtų metaanalizių bei ekspertų konsensusų, kad geriau suprastumėte bendras tendencijas.

** Turėkite omenyje, kad tokie tyrimai matuoja tik ryšius – koreliacijas, kurios padeda tik nuspėti alkoholio įtaką sveikatai. Realiai, o ne numanomai įtakai nustatyti būtų reikalingas eksperimentas.


Išsamiau: