The Skeptics’ Guide to the Universe: How to Know What’s Really Real in a World Increasingly Full of Fake (Steven Novella)

Must-read. Nuosekli, rami, labai įtraukianti ir pasverta – rekomenduoju ją perskaityti visiems, kuriems prie širdies kritinis mąstymas. Ji skirta tiesiog smalsiems žmonėms, todėl ją skaitant neprireiks super specifinių žinių – tik mokėti anglų kalbą. Knyga pradedama nuo pačių pagrindų: žmogaus mąstymo klaidų, dažniausių logikos klaidų, ir palaipsniui judama link sudėtingesnių temų: pseudomokslo dekonstravimo, mokslo žurnalistikos ydų aptarimo.

Factfulness (Hans Rosling)

Man stipriausia ir svarbiausia knygoje – ne jo pateikti faktai, turintys iliustruoti, kodėl situacija pasaulyje gerėja, o bendri patarimai, kaip kritiškai vertinti informaciją, su kuria susiduriame kasdien. Autorius daug kalba apie įvairius psichologinius mūsų ribotumus („instinktus“), iškreipiančius mūsų supratimą apie realų pasaulį: polinkį dramatizuoti situaciją, apibendrinti, orientuotis į kraštutinumus, įsidėmėti tik blogas naujienas, nepastebėti tolygaus situacijos gerėjimo, motyvuotis baime, ieškoti atpirkimo ožio ir pan. Daugybė gyvenimiškų pavyzdžių, taiklių pastebėjimų ir praktinių patarimų moko atpažinti šiuos instinktus savyje ir stengtis juos nugalėti.

Why We Sleep: Unlocking the Power of Sleep and Dreams (Matthew Walker)

Knygoje labai daug įdomios ir naudingos, moksliniais tyrimais pagrįstos informacijos ir gyvenimiškų pavyzdžių. Kadangi autorius naudoja gana paprastą kalbą ir sudėtingus procesus aiškina pasitelkdamas įvairias analogijas, knygą turėtų suprasti ir neurofiziologijos pagrindų neturintieji. Skaitai ir stebiesi ne tik nuostabiu gamtos kūriniu – miegu, bet ir miegą niekinančia mūsų visuomene. Nu, kodėl, kodėl mes viską darom savo miego sąskaita, kodėl neleidžiam sau padoriai išsimiegot?! Tai neapsimoka nei fiziologiškai, nei finansiškai.

The Bad Food Bible: How and Why to Eat Sinfully (Aaron E. Carroll)

Mityba – viena iš tų jautrių, visiems aktualių temų, apie kurią kiekvienas turime savo nuomonę ir galime surasti ją pagrindžiančių šaltinių. Bėda ta, kad ne visi šaltiniai yra lygiaverčiai ir kad mums labai patogu kartais pražiūrėti cituojamų studijų silpnąsias vietas: kad jų rezultatai yra mažai reikšmingi, imtis pernelyg maža, kad jos atliktos su nėščiomis rūkančiomis pelytėmis ir pan. Kita bėda – nemažai istorinių momentų, kuomet viena kuri nors stipriai suinteresuota grupė labai stengėsi „pushinti“ jai patogią nuomonę per ne visada objektyvią žiniasklaidą, nulėmė iki šiol gajus mitus apie tam tikrus maisto produktus: sviestą, gliuteną, dirbtinius saldiklius, GMO, E621, ekologišką maistą (!) ir t. t. Kartais užtenka gerai paskleisti vienos atmestinos ir tendencingos studijos rezultatus, kad po to 50 metų mokslininkai vis dar turėtų turėtų darbo laužant mitus. Taigi, pagrindinis knygos užmojis labai geras – pristatant pagrindinius mokslinių šaltinių nagrinėjimo principus, įkvėpti žmonėms sveiko skepticizmo ir, svarbiausia, skatinti sveiką požiūrį į mitybą. Autorius pats pripažįsta, kad nėra 100% objektyvus, bet cituojami šaltiniai aiškūs.

Mother Nature Is Trying to Kill You: A Lively Tour Through the Dark Side of the Natural World (Dan Riskin)

Knyga trumpa, lengvai skaitoma, bet pilnutėlė visokių įdomybių iš gamtos pasaulio. Daug kalbama apie evoliuciją, mūsų santykį su gamta ir panašias gilesnes temas. Taip pat neretai atkreipiamas dėmesys į žmonių pomėgį ieškoti argumentų savo moraliniams sprendimams ar veiksmams gamtoje. Jeigu kažkas pasitaiko gamtoje, reiškia, tai natūralu, reiškia, tai yra „gerai“, todėl būdami gyvūnai, galime ir turime taip elgtis. Tai yra visiška nesąmonė. Gamtoje pasitaiko ir prievartavimas, savo vaikų valgymas, partnerių luošinimas, fekalijų valgymas ir t. t.

„Nature has no place in discussions of social justice. We’re humans – we evolved in nature, but we can do better than the natural order. Let’s take a little pride in the fact that we’ve invented human rights. It doesn’t matter whether they’re natural or not. We’re animals, but we don’t have to act like them.“

Dan Riskin

Gamta yra įstabi ir įvairi – ši knyga tai labai gerai iliustruoja.

How to Change Your Mind: What the New Science of Psychedelics Teaches Us About Consciousness, Dying, Addiction, Depression, and Transcendence (Michael Pollan)

Labai patiko saikingai entuziastinga autoriaus pozicija – jokių New Age kliedesių, bet platus, atviras požiūris, pagarba pašnekovams. Puikiai išlaikytas moksliškumas, nuosekliai pristatytos perspektyviausios ir daugiausia ištyrinėtos terapinio psichodelikų pritaikymo sritys: mirtinos ligos sukeltas egzistencinis stresas, priklausomybės ir depresija. Labai įdomūs paspekuliavimai apie ego funkciją kasdieniame mūsų… funkcionavime. 😀 Žodžiu, labai daug stiprios info, peno apmąstymams ir tyrinėjimams. Tik pabodo skaityti išsamius trip’ų aprašymus. Suprantu jų funkciją, į juos nemažai vėliau apeliuojama, bet vargina tos svetimos kosminės patirtys.

Behave: The Biology of Humans at Our Best and Worst (Robert M. Sapolsky)

Autorius imasi bandyti paaiškinti, kas formuoja mūsų elgesį, tad knygoje užgriebiama ir neurobiologija, ir evoliucija, ir kitų rūšių gyvūnų tyrimai, ir sociokultūriniai reikalai. Pirma dalis išties sunki, nes nemažai sausos dalykinės info. Kadangi turiu neurofiziologijos pagrindus, buvo lengviau susigaudyti, bet įsivaizduoju, kad be jų knygą greitai norėtųsi mesti šalin. Bet neverta, nes kaip tik ties maždaug paskutiniu trečdaliu prasideda pats įdomumas. 😀

Nuosekliai pristatyti visus elgesį formuojančius faktorius – didelis iššūkis, bet autorius su juo labai gerai susitvarko. Dėsto logiškai, nuosekliai, nepamirštant paminėti kritikos, alternatyvių interpretacijų, tolesniuose skyriuose trumpai primena su klausimu susijusius ankstesnius skyrius.

Kalba gana sofistikuota, žodynas platus, juokeliai… juokingi. 😀

Conspiracies Declassified: The Skeptoid Guide to the Truth Behind the Theories (Brian Dunning)

Visai nebloga populiariausių visų laikų konspiracijos teorijų apžvalga. Knyga suskirstyta į logiškus skyrius, o kiekviena teorija pristatoma pagal tą pačią struktūrą: teorija, jos atsiradimo istorija ir paaiškinimas, kodėl ji neteisinga. Nėra labai išsami, bet užsikabinimui ir atsispyrimui tolesniam domėjimuisi — pati ta apimtis. Tiesa, knyga gana Amerikocentriška, tad nemažai teorijų ne tik nepopuliarios Lietuvoje, bet ir išvis negirdėtos.

Norintiems suprasti ne teorijas, o konspiracijos teoretikų psichologiją, reikėtų kokios kitos knygos, nes ši orientuojasi daugiausia į pačias teorijas, tik kartais užgriebdama bendrus psichologinius niunsus.

Beje, knygos autorius kuria legendinį podcast’ą Skeptoid – labai rekomenduoju tiems, kuriems mielas kritinis mąstymas ir mitų dekonstravimas.

I Contain Multitudes (Ed Yong)

Pristatydamas pavyzdžius iš girdėtų ir negirdėtų gyvūnų gyvenimo, autorius pasakoja, kokios įvairios yra bakterijos ir kokias neįtikėtinas simbiozes su savo „šeimininkais“ jos sukuria. Nors visas dėmėsys skiriamas bakterijoms, autorius puikiai išlaviruoja ir nesileidžia į visokius sensacingus pareiškimus, kad „visos mūsų ligos – dėl prastos žarnyno mikrofloros“. Jis puikiai atspindi mokslo ribotumus ir nevengia priminti, ko mes dar nežinome. Tai labai geras pavyzdys mokslo žurnalistams – kaip subalansuotai kalbėti apie sudėtingas ir įdomias temas.

Perskaičius knygą tikrai nesijaučiu, kad dabar tai jau viską žinau ir suprantu apie bakterijas. Priešingai – skaitydama supratau, kiek daug aš nežinau ir net nežinojau, kad nežinau. Užtat atradau sričių, kuriomis norėčiau plačiau pasidomėti, o ir šiaip galvoju, kad knygos, kurios jas perskaičius nesukuria visažinystės iliuzijos, yra pačios naudingiausios tiems, kurie nori nuosekliai tobulinti savo žinias.

Caffeinated: How Our Daily Habit Helps, Hurts, and Hooks Us (Murray Carpenter)

Knyga užgriebia kofeino istoriją, kultūrą ir farmakologiją. Prasideda nuo visiškų pradmenų – molekulinės kofeino struktūros ir mirtinos dozės, bet greitai nusuka į kavos ir kitų natūralių kofeino šaltinių vartojimo ištakas. Autorius įpina visokių įdomybių iš archeologinių, genetinių tyrinėjimų ir savo kelionių, bet man įdomiausia knygoje buvo ne tai. Man įdomesni buvo du dalykai:

  • biurokratinių dramų pilna limonadų su kofeinu istorija
  • moksliniai kofeino tyrimai

Rekomenduoju tiems, kurie mėgsta kavą ir/arba nori geriau suprasti kultūrinę ir fiziologinę pagrindinės jos veikliosios medžiagos reikšmę. Taip pat – tiems, kuriuos domina maisto industrijos istorija.