„Šitas Velnio gėrimas toks skanus, kad būtų nuodėmė leisti jį gerti bedieviams,“ – paragavęs kavos tarė popiežius Klemensas VIII. (Bent jau taip manoma.) O štai Prūsijos karalius Frederikas Didysis skatino gerti ne kokią ten kavą, o alų – tikrą protėvių gėrimą, ant kurio išaugo jis, jo protėviai ir pavaldiniai:

„Šlykštu pastebėti augantį kavos suvartojimą tarp mano pavaldinių, ir kiek pinigų dėl to palieka šalį. Visi naudoja kavą. Jei įmanoma, to reikėtų vengti. Mano žmonės privalo gerti alų. Jo didenybė užaugo ant alaus – taip pat jo protėviai ir jo pavaldiniai. Daugybė mūšių laimėta alumi besigaivinančių karių; Karalius netiki, kad kavą geriančiais kariais būtų galima pasitikėti, jei kiltų dar vienas karas.“

Vos tik kava pradėjo populiarėti Vakaruose, ji tuo pat metu ir šlovinta, ir keikta kaip Velnio Gėrimas. Kavą išvien bandyta uždrausti dėl ekonominių ir politinių priežasčių, ir visuomenės nuostatos formuotos apeliuojant į moralę, netgi vyrų vyriškumą ir, aišku, sveikatą. Bet nesėkmingai. Draudimai ilgai nesitęsdavo, o gąsdinimas sveikatos problemomis irgi nebuvo ir iki šiol nėra labai efektyvus – pvz., suaugę lietuviai per dieną išgeria vidutiniškai 2 puodelius užplikomos kavos. [1]

Ir šiandien kava neapsieina be mitų. Dažnai sakoma, kad kava – populiariausias narkotikas, nes joje esantis kofeinas sukelia priklausomybę, nervų sistemos pažeidimus, gadina miego kokybę, o kava išvaro iš organizmo skysčius ir kenkia viskam: širdžiai, kepenims, virškinamajam traktui, sukelia diabetą ir vėžį… Kiti štai sako, kad ne, iš tiesų kava ne tik kad niekam nekenkia, bet ir galimai yra naudinga mūsų sveikatai.

Tiesa, dar kiti sako, kad kavą labai sveika vartoti, tik ne per burną, o per užpakalį – klizmos pavidalu. Tai įrodančių tyrimų jie jums nesuras, užtat labai detaliai papasakos apie savo asmeninę patirtį švirkščiantis šviežutėlę kavą… Tiesiog baigiu šią temą, tai yra šarlataniškas pseudomokslas, kažkodėl niekaip neprarandantis savo populiarumo.

Tai ar mes lėtai žudom save?

Yra tokia diskusijų aksioma: bet kokiai išankstinei nuomonei pagrįsti galima rasti mokslinių tyrimų. Todėl svarbus ne pats mokslinių tyrimų egzistavimo faktas, o jų kokybė ir padėtis mokslinių tyrimų visumoje. Pavienių tyrimų kokybę ne ekspertui įvertinti labai sunku – geriausia žiūrėti į jų metaanalizes ir sveikatos organizacijų rekomendacijas.

Tai pažiūrėkim. Pradėkim nuo bendrų tendencijų, o tada judėkim į plonybes.

Ar kava kenkia sveikatai?

Ne. [6, 7, 8] Kadangi daug metų trunkančių eksperimentų niekas nedaro, tenka kliautis epidemiologiniais tyrimais, stebinčiais didelės tendencijas didelėse imtyse. Štai pora naujausių skėtinių metaanalizių (t. y. metaanalizių metaanalizių) nustatė, kad kavos vartojimas siejasi su mažesne bendro priešlaikinio mirtingumo ir su mažesne įvairių vėžių (krūties, storosios žarnos, žarnyno, gimdos gleivinės, prostatos), kardiovaskulinių ligų, Parkinsono ligos ir antrojo tipo diabeto rizika. [6, 7] Didelis kofeino suvartojimas siejasi su didesne persileidimo arba išnešioto mažo svorio kūdikio rizika. [6, 7]

Tarp kitko, kai kur nustatytas ir panašus, tik mažiau išreikštas teigiamas ryšys tarp kavos be kofeino vartojimo ir, pvz., mažesnės bendro mirtingumo, antrojo tipo diabeto ir plaučių vėžio rizikos. Kyla klausimas, ar kavoje yra ir daugiau kažkokių super duper ypatingų medžiagų. O gal kavą be kofeino geriantieji kaip nors esmingai skiriasi nuo kofeino nevengiančių – pvz., gal jie linkę į labai sveikuolišką gyvenimo būdą, labai gerai išsimiega ar dar ką, arba gal jie kofeino atsisakė dėl rimtų sveikatos problemų. (Situacija panaši kaip su visiškais abstinentais, kurie gali labai stipriai skirtis nuo saikingai alkoholį vartojančių.)

Daugelis gerų rezultatų yra 3-4 puodelių per dieną rėmuose, o didesnė persileidimo ir mažo svorio kūdikio rizika sukontroliuojama neviršijant 300 mg kofeino per dieną (2-3 puodelių kavos). [8, 13]

Epidemiologiniai tyrimai nenurodo, kad visas šitas rizikas sumažina būtent kava, bet jei kava turėtų kokių nors stipriai neigiamų poveikių, tokio masto studijose jie turėtų išryškėti.

Taigi, kava greičiausiai nekenkia sveikatai – tokia yra bendra tendencija ir ją labai svarbu prisiminti vertinant visus kitus, į pavienius faktorius sufokusuotus tyrimus.

Beje, apie kavą ir vėžio riziką rašiau anksčiau – joje yra „potencialių kancerogenų“ akrilamidų, bet kad bent kiek pasiektum galimai pavojingą jų paros normą, reikėtų vienu ypu išgerti 404 puodelius kavos, ir taip kasdien. Šiaip net IARC, kuri labai mėgsta viską pravardžiuoti kancerogenais ir kavą 1991 metais klasifikavo kaip „potencialų kancerogeną“, 2016 metais kategoriją pakeitė į „neklasifikuojama kaip kancerogenas“.

Tai, vadinasi, kava naudinga sveikatai?

Gal. Minėtos studijos aptiko labai optimistiškai nuteikiančių tendencijų, bet jos nenurodo priežastingumo. Dar mokslininkai nagrinėja pačios kavos sudėtį ir ieško medžiagų, kurios jose galėtų būti naudingos.

Kavoje randama daug antioksidantų, kai kurie net funkciniu maistu ją vadinti dėl to nori [9], bet kol kas aš nebūčiau linkusi įtikėti stebuklinga jų galia, nes nors jie ir liaupsinami kosmopolitanuose, dar nėra išsiaiškinta, kaip jie veikia, ir ar jie išvis yra naudingi. Gal net kenksmingi. Daugiausia jie tyrinėjami in vitro, ir nėra aišku, kaip jie veikia realiame sudėtingame organizme. Juos verta toliau tyrinėti, bet šiuo metu viskas dar atrodo labai painu.

Labai tyrinėjamas kavos ryšys su įvairiomis demencijomis, Alzheimerio bei Parkinsono ligomis. Nustatyta, kad daugiau kavos geriantieji rečiau serga minėtomis ligomis. [5, 6, 7, 8] Paradoksalu, nes kofeino vartojimas siejamas su prastesniu miegu [19, 21] (apie tai – vėliau), o prastesnis miegas siejamas su didesne demencijos rizika.

Taigi, gali būti, kad kava turi kokios nors naudos sveikatai, bet kodėl, kokios ir kiek didelės – dar nežinom. Tiek Poole et al., tiek Grosso et al. ir Higdon et al. pateikia labai įdomių teigiamą kavos poveikį sveikatai galinčių paaiškinti biologinių mechanizmų, bet… reikia daugiau tyrimų.

Ar kava varo skysčius iš organizmo?

Ne. [2, 3, 4] Šis klausimas gana nuodugniai ištyrinėtas – mokslininkai sutaria, kad reguliariai geriant kavą nereikia kaip nors išskirtinai rūpintis savo suvartojamais skysčiais.

Gali susidaryti įspūdis, kad kava „varo skysčius“, nes po ilgesnės pertraukos išgėrus kavos iš tiesų gali greičiau užsimanyti sysio, bet šis kavos poveikis išnyksta ją geriant reguliariai. Be to, net ir dažniau nuėjus į tualetą, nekyla grėsmė organizmo dehidratacijai – su kava gaunama pakankamai skysčių, kad būtų galima atsverti švelnų diuretinį jos poveikį.

Ar kava varo iš organizmo… kakutį?

Kai kurie žmonės pastebi tokią asociaciją, kad išgėrus kavos jie užsimano kakū. Šis fenomenas nėra labai plačiai ištyrinėtas, bet gali būti, kad čia ne kava žarnokus išjudina, o tiesiog šiltas gėrimas. [15] Nors yra žmonių, kurie įsitikinę, kad juos taip veikia būtent kava – jų žarnyno šiltas vandenukas neišjudina. [16]

Ar kava kelia kraujo spaudimą ir didina širdies ligų riziką?

Kalbant apie trumpalaikį spaudimo kilstelėjimą, kava gali šiek tiek pakelti kraujo spaudimą – ypač turintiems genetinį polinkį [8, 12], bet net ir čia rezultatai nevienareikšmiai. [11] Vieniems toks kavos poveikis reguliariai ją geriant pranyksta, kitiems – ne. [8]

Ilgalaikis kavos gėrimo poveikis kraujo spaudimui nėra aiškus – studijų rezultatai visiškai prieštarauja vieni kitiems. Kol kas panašu, kad saikingas (3-4 puodelių) kavos vartojimas jei ir siejasi su aukštesniu kraujo spaudimu, tai nereikšmingai, ir ilgainiui neturėtų padidinti širdies ligų rizikos. [6, 7, 8]

Dėl kavos ir širdies ligų rizikos atlikta daug tyrimų, daugelis jų yra atvejo kontrolės tyrimai, kai širdies ligomis jau sergantys pacientai apklausiami apie savo praeities elgesį. Šis tyrimo metodas naudingas tyrinėjant klausimą ir planuojant tolesnius tyrimus, bet pats vienas yra gana riboto objektyvumo – dėl tiriamųjų šališkumo ir atminties spragų.

Tokiuose tyrimuose dažniausiai nustatyta, kad širdies ligų rizika didėja, kai žmogus iki susergant gėrė labai daug kavos (5-10 puodelių). [8] Ir tai būdavo lyginama su tais, kurie kavos išvis negėrė… Kitos studijos rodo, kad 3-4 puodeliai kavos per dieną su didesne širdies ligų rizika nesisieja. [6, 7, 8]

Kohortų tyrimuose sąsajos su didesne širdies ligų rizika tirtos, bet nenustatytos. [8]

Palyginus neseniai išsiaiškinta, kad popieriniai filtrai praktiškai panaikina iš kavos kafestolį ir kaveolį, kurie, manoma, gali kilstelti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, kas siejama su aukštesniu kraujo spaudimu ir didesne širdies ligų rizika. [8] Tad reikalingi tokie tyrimai, kurie atsižvelgtų ne tik į kavos suvartojimą, bet ir į tai, kokiu būdu ji ruošiama. ŠIAIP TAI kava, ruošta su chemex’u arba aeropress’u yra daug skanesnė, tad rekomenduoju bet kuriuo atveju pereiti prie popierinių filtrų… 😀

Ar kava kelia skrandžio rūgštis?

Tikrai yra žmonių, kurie skundžiasi, kad kava jiems kelia rūgštis (rėmenį, refliuksą). Jeigu jums kava sukelia rūgštis, jokie mano nurodyti moksliniai tyrimai jums to rūgštingumo nesumažins. Bet visgi vertinant bendrai, nors kava liaudyje ir siejama su rūgštimis, tyrimai nerodo tokių vienareikšmių sąsajų ir nenustato ryškaus ryšio tarp skrandžio opų, skrandžio vėžio ir kavos vartojimo. [14] Beje, kartais rūgštis gali kelti nebūtinai kava, o tai, kuo užkandžiaujama prie jos – pvz., kruasanai… 🙂

Bet jeigu išgėręs kavos jaučiat diskomfortą, logiška būtų jos negerti. Arba išbandyti neperskrudintą rūšinę kavą.

Ar kava trukdo mineralų įsisavinimui?

Arba, kaip sako liaudis, ar ji išvaro mineralus iš organizmo? Čia dažiausiai turimi omenyje kalcis ir geležis.

Yra biologinis mechanizmas, kuris galėtų paaiškinti, kodėl kava trukdo kalcio įsisavinimui, bet organizme viskas vyksta daug sudėtingiau, tad norint suprasti, ar kava ženkliai pagadina reikalus, reikėtų įvertinti realiai gyvenančius ir kavą kasdien geriančius žmones. Kalcio trūkumas dažniausiai siejamas su didesne osteoporozės rizika, tad galima įvertinti, ar kavą nuolat geriančių žmonių kaulai dažniau skyla. Panašu, kad šiek tiek dažniau, bet ne tiek, kad tai keltų didelę grėsmę. [8]

Svarbu su maistu arba papildais gauti pakankamai kalcio bei vitamino D ir visa ko pasitikrinti šių medžiagų atsargas organizme. Jei kalcio atsargos neatsistato praturtinus savo racioną jo šaltiniais, verta atkreipti dėmesį į savo kavos suvartojimą.

Kas dėl geležies, nustatyta, kad išgėrus kavą, iki valgymo likus vienai valandai arba mažiau, neheminės geležies įsisavinimas iš maisto gali kristi 24-73%. Toks pat kritimas fiksuojamas ir išgėrus kavą iki 1 val po valgio. [8] Tiems, kurie turi problemų su geležies atsargomis, tai gali būti labai aktualu, ypač jei jų racione iš esmės nėra heminės geležies (ji randama tik mėsos produktuose) – geriau kavos pertraukėles planuotis atskirai nuo maisto. Ir neprošal prisižiūrėti savo geležies atsargas.

Aš pati su maistu gaunu tik neheminę geležį, nevartoju stereotipinio kalcio šaltinio pieno (t. y., aš veganė), geriu kavą kaip papuola, bet mano geležies ir kalcio atsargos jau daugelį metų normos ribose ir auga. Iš savo pavyzdžio nedarau taisyklės – juo iliustruoju, kad tai gali būti individualu. Svarbu stebėti ne tik savo savijautą, bet ir profilaktiškai atlikti tyrimus, ypač jei priklausai kokiai nors rizikos grupei.

Dar panagrinėjau kofeiną, bet informacijos tiek daug, kad kažkaip nejučiom gavosi atskiras įrašas. Toliau sekančios išvados yra bendrai apie kavą ir kofeiną, tad rekomenduoju perskaityti ir aną įrašą.


Apibendrinant, nors kofeinas kažkiek gadina miego kokybę ir bent 50 % žmonių prie jo fiziškai pripranta, o kava kai kam nežymiai kilsteli spaudimą ar patrukdo kalcio arba neheminės geležies įsisavinimui, nepanašu, kad 3-4 puodeliai kavos per dieną keltų kokių nors rimtų grėsmių sveikatai. Remiantis naujausiomis metaanalizėmis, kaip tik panašu, kad kava gali būti gana naudinga – sumažinti riziką net ir tų ligų, kurios paprastai siejamos su miego trūkumu.

Taigi, jei geriat kavą, būkit laimingi ir ramūs (ir dėl visa ko pasitikrinkite, ar jums netrūksta kalcio ir geležies), o jei negeriat – jums spręsti, ar pradėti. Bent jau nereikėtų gąsdinti nebūtais baubais tų, kurie ją geria. 🙂

Patarimas – ne vežimas

  • Jei jūsų nenormaliai aukštas spaudimas ir geriate daug kavos – verta sumažinti jos suvartojimą ir įvertinti, ar padeda.
  • Jei blogai miegate – bent 6 val iki miego negerkite nieko su kofeinu; geriausia kofeinuočiausius gėrimus gerti iki 14 val.
  • Jei skauda galvą neišgėrus kavos – išgerkit kavos. Juokauju. Galvos skausmo galima išvengti po truputį mažinant paros kofeino dozę.
  • Jei geriat kavą ir jaučiatės gerai, nuostabu.
  • Jei negeriat – neverta ir pradėti, nes vargu, ar labai esmingai sveikatą pagerins. Nebent labai bijot dėl senatvinės demencijos.
  • Jei dienos metu jaučiatės apsimiegoję, išsimiegokit. 😀 Gali būti, kad bandydami įveikti mieguistumą su kava, jūs įsitraukiat į užburtą ratą: dėl kofeino poveikio tinkamai neišsimiegat naktį, todėl dieną jaučiat mieguistumą, kurį kompensuojat kofeinu… O gal jūs nepailsit dėl kitų priežasčių – pabandykite jas išsiaiškinti. Visada verta prioritetą skirti kokybiškam miegui: fiziškai jausitės geriau, sumažinsit įvairių susirgimų riziką, galėsit geriau susikaupti… Gal, žiūrėkit, ir kavos tiek nebereikės.
  • Jei laukiatės ar norite pastoti, kofeino suvartojimą apribokit iki ne daugiau nei 300 mg/d. (~3 puodelių kavos)
  • Jei kraujo tyrimai rodo, kad senka jūsų geležies atsargos, ir jums nepadeda pakoreguota mityba, kavą gerkit tarp valgių: ne vėliau kaip 1 val. iki valgio ir ne anksčiau kaip 1 val. po valgio. Jei jums trūksta kalcio, nors su maistu/papildais gaunate jo pakankamai – paeksperimentuokite su kavos mažinimu ar išvis atsisakymu.

Cituojami šaltiniai


[1] Stukas, R., & Dobrovolskij, V. (2014). Kofeino turinčių produktų vartojimas Lietuvoje. Visuomenės sveikata, 1, 40-45.
[2] Maughan, R. J., & Griffin, J. (2003). Caffeine ingestion and fluid balance: a review. Journal of human nutrition and dietetics, 16(6), 411-420.
[3] Killer, S. C., Blannin, A. K., & Jeukendrup, A. E. (2014). No evidence of dehydration with moderate daily coffee intake: a counterbalanced cross-over study in a free-living population. PLoS One, 9(1), e84154.
[4] Zhang, Y., Coca, A., Casa, D. J., Antonio, J., Green, J. M., & Bishop, P. A. (2015). Caffeine and diuresis during rest and exercise: A meta-analysis. Journal of science and medicine in sport, 18(5), 569-574.
[5] Panza, F., Solfrizzi, V., Barulli, M. R., Bonfiglio, C., Guerra, V., Osella, A., … & Logroscino, G. (2015). Coffee, tea, and caffeine consumption and prevention of late-life cognitive decline and dementia: a systematic review. The journal of nutrition, health & aging, 19(3), 313-328. (pilnas tekstas: Sci-Hub)
[6] Poole, R., Kennedy, O. J., Roderick, P., Fallowfield, J. A., Hayes, P. C., & Parkes, J. (2017). Coffee consumption and health: umbrella review of meta-analyses of multiple health outcomes. Bmj, 359, j5024.
[7] Grosso, G., Godos, J., Galvano, F., & Giovannucci, E. L. (2017). Coffee, caffeine, and health outcomes: an umbrella review. Annual review of nutrition, 37, 131-156. (pilnas tekstas: Sci-Hub)
[8] Higdon, J. V., & Frei, B. (2006). Coffee and health: a review of recent human research. Critical reviews in food science and nutrition, 46(2), 101-123.
[9] Esquivel, P., & Jiménez, V. M. (2012). Functional properties of coffee and coffee by-products. Food Research International, 46(2), 488-495. (pilnas tekstas: Sci-Hub)
[10] Steffen, M., Kuhle, C., Hensrud, D., Erwin, P. J., & Murad, M. H. (2012). The effect of coffee consumption on blood pressure and the development of hypertension: a systematic review and meta-analysis. Journal of hypertension, 30(12), 2245-2254.
[11] Zimmermann-Viehoff, F., Thayer, J., Koenig, J., Herrmann, C., Weber, C. S., & Deter, H. C. (2016). Short-term effects of espresso coffee on heart rate variability and blood pressure in habitual and non-habitual coffee consumers–a randomized crossover study. Nutritional neuroscience, 19(4), 169-175. (pilnas tekstas: Sci-Hub)
[12] Miranda, A. M., Steluti, J., Norde, M. M., Fisberg, R. M., & Marchioni, D. M. (2019). The association between genetic risk score and blood pressure is modified by coffee consumption: Gene–diet interaction analysis in a population-based study. Clinical Nutrition, 38(4), 1721-1728.
[13] World Health Organization. (2016). WHO recommendations on antenatal care for a positive pregnancy experience. World Health Organization.
[14] Shimamoto, T., Yamamichi, N., Kodashima, S., Takahashi, Y., Fujishiro, M., Oka, M., … & Koike, K. (2013). No association of coffee consumption with gastric ulcer, duodenal ulcer, reflux esophagitis, and non-erosive reflux disease: a cross-sectional study of 8,013 healthy subjects in Japan. Plos one, 8(6), e65996.
[15] Sloots, C. E., Felt-Bersma, R. J., West, R. L., & Kuipers, E. J. (2005). Stimulation of defecation: effects of coffee use and nicotine on rectal tone and visceral sensitivity. Scandinavian journal of gastroenterology, 40(7), 808-813. (pilnas tekstas: Sci-Hub)
[16] Brown, S. R., Cann, P. A., & Read, N. W. (1990). Effect of coffee on distal colon function. Gut, 31(4), 450-453.
[17] Satel, S. (2006). Is caffeine addictive?—A review of the literature. The American journal of drug and alcohol abuse, 32(4), 493-502.
[18] Ruxton, C. H. S. (2008). The impact of caffeine on mood, cognitive function, performance and hydration: a review of benefits and risks. Nutrition Bulletin, 33(1), 15-25.
[19] Clark, I., & Landolt, H. P. (2017). Coffee, caffeine, and sleep: A systematic review of epidemiological studies and randomized controlled trials. Sleep medicine reviews, 31, 70-78.
[20] Treur, J. L., Gibson, M., Taylor, A. E., Rogers, P. J., & Munafo, M. R. (2018). Investigating genetic correlations and causal effects between caffeine consumption and sleep behaviours. Journal of sleep research, 27(5), e12695.
[21] Drake, C., Roehrs, T., Shambroom, J., & Roth, T. (2013). Caffeine effects on sleep taken 0, 3, or 6 hours before going to bed. Journal of Clinical Sleep Medicine, 9(11), 1195-1200.
[22] Mets, M. A. J., Baas, D., Van Boven, I., Olivier, B., & Verster, J. C. (2012). Effects of coffee on driving performance during prolonged simulated highway driving. Psychopharmacology, 222(2), 337-342.
[23] Roehrs, T., & Roth, T. (2008). Caffeine: sleep and daytime sleepiness. Sleep medicine reviews, 12(2), 153-162.
[24] Horne, J. A., & Reyner, L. A. (1996). Counteracting driver sleepiness: effects of napping, caffeine, and placebo. Psychophysiology, 33(3), 306-309. (pilnas tekstas: Sci-Hub)
[25] Reyner, L. A., & Horne, J. A. (2000). Early morning driver sleepiness: effectiveness of 200 mg caffeine. Psychophysiology, 37(2), 251-256. (pilnas tekstas: Sci-Hub)

Rekomenduoju paskaityti ir paklausyti: