Visi žinome, kad vaisius galima valgyti tik „ant tuščio skrandžio“, nes kitaip jie nesuvirškinti pradės pas jus skrandyje pūti. Arba jei valgysit mėsą kartu su grūdais, subalamutinsit savo virškinamojo trakto pH, jis nebežinos, ką daryti, todėl išvis nieko nebevirškins – mėsa supus pas jus žarnose, daug bezdėsit, susidarys ŠLAKAI ir galiausiai apsirgsit (aišku, vėžiu – kuo gi daugiau). 

Žodžiu, maisto derinimo principai maždaug tokie, ir tik pabandykit jūs jų nesilaikyti:  

  • Riebalus derinti su baltymais ir krakmolais, bet ne vaisiais
  • Baltymus derinti su riebalais, bet ne vaisiais ir krakmolais
  • Krakmolus derinti su daržovėmis
  • Daržoves derinti su baltymais, krakmolais ir riebalais
  • Vaisius valgyti vienus, tuščiu skrandžiu

Principai grindžiami tuo, kad:

a) Skiriasi įvairaus maisto virškinimo trukmė, todėl derinant greitai virškinamą maistą su lėčiau virškinamu, virškinamajame trakte susidaro „kamštis“, sukeliantis virškinimo ir sveikatos problemų.
b) Skirtingam maistui virškinti reikalingi skirtingi fermentai, kurie veikia skirtingo rūgštingumo terpėje. Taigi, organizmas negali vienu metu tinkamai suvirškinti nederančių produktų.

Skamba logiškai ir įtikinamai, o ir vadinama tai „maisto derinimo mokslu„. Kažkada ilgaplaukėje jaunystėje pati tvirtai tikėjau šitais principais ir įsivaizdavau, kad teisingai derindama maistą galėsiu išspręsti mane išvien kamavusį skrandžio refliuksą. (Spoiler: neišsprendžiau, kol nenuėjau pas gydytojus, „neprarijau žarnos“ ir man nebuvo skirtas normalus gydymas.) Ironiška, nes tada turėjau šviežutėles sustiprinto biologijos kurso žinias – ir kaip aš nusprendžiau, kad interneto tarpuvartėse nupasakoti principai, kuriuose klaidingai interpretuojama žmogaus fiziologija ir kurių naudingumui tiesiog nėra įrodymų, yra verti mano įtikėjimo?.. Nežinau, matyt, žmogus su ilgai besitęsiančiu refliuksu yra labai lengvas taikinys pseudomokslui. Kaip ir bet kuris kitas žmogus, turintis chroniškų sveikatos problemų.

Anyway, gaila matyti, kiek daug žmonių užuot iš pagrindų sprendę savo sveikatos problemas, užsiima skrupulingu maisto derinimu ir įsivaizduoja, kad tokiu būdu įgijo stebuklingą savo organizmo kontrolę. Be to, kiek tenka susidurti su maisto derintojais, jie yra vieni iš įkyresnių, kaip čia išsireiškus… proto knisėjų. Kur tik kalba pasisuka apie maistą, netruks atsirasti ir tų, kurie net neklausti mielai jums išanalizuos, ant kiek pas jus viskas nesuderinta, galiausiai susipyks tarpusavyje, kas yra bananas – labiau krakmolas ar vaisius.

Tai gal tiesiog visi draugiškai prisiminkime virškinimo pagrindus.  

Mūsų virškinamasis traktas (VT) yra puikiai prisitaikęs multitaskinti ir virškinti įvairų maistą bei jo derinius. Net ir pavieniai maisto produktai – pvz., pupelės arba riešutai, – nėra sudaryti vien tik iš angliavandenių ar tik iš baltymų: juose yra ir baltymų, ir angliavandenių, ir riebalų. Organizmas puikiai susitvarko su tokiu iššūkiu, turėdamas skirtingus virškinimo fermentus, kurie visiškai neblokuoja vienas kito veiklos, todėl gali kuo ramiausiai veikti tuo pat metu.  

Ir neįmanoma, kad maistas pradėtų pūti jūsų skrandyje, nebent esate miręs. Tada jau reikėtų mažiausiai rūpintis, kas ten kur pas jus pūva. (Nes jūs miręs.) Gyvo, nebadaujančio žmogaus skrandžio terpė yra tokia rūgšti, kad joje neišgyvena jokie mikroorganizmai. Nėra mikroorganizmų – nėra ir puvimo, kad ir kiek ilgai maistas jame užsistovėtų.   Jeigu kažkur ir gali vykti fermentacija, tai tik gaubtinėje žarnoje, kurioje klesti mikroorganizmai. Bet tai nėra puvimas, nes šitas žodis kelia neigiamas asociacijas, kai realybėje fermentacijos procesas yra itin svarbus ir sveikintinas reiškinys. Žarnyno mikroorganizmai paverčia niekur kitur VT nesuvirškintus angliavandenius trumpos grandinės riebalų rūgštimis, gamina kai kuriuos vitaminus – visa tai organizmas pasisavina per žarnyną.

Darbuojantis bakterijoms išsiskiria dujos, liaudyje vadinamos bezdalais. Žmonės dažnai galvoja, kad jei jau bezda, tai tikriausiai kažko negero užvalgė, nu jau žostkai kažko primaišė. Bet bezdalai nebūtinai byloja*, kad mūsų virškinimas sutrikęs – tai natūralus žarnyno bakterijų veiklos padarinys. Kitaip tariant, visi mes perdžiame – netgi moterys. Kuo daugiau nesuvirškinamų maisto dalių patenka į žarnyną, tuo daugiau veiklos turi bakterijos, tuo daugiau jos dirbdamos išskiria dujų. Fruktozė, visokie mažakaloriai saldikliai, grūdų luobelės – tai tiesiog dalykai, kurie gauti su maistu neišvengiamai patenka pas darbščiąsias mūsų bakterijas.

Ar jūs valgysit vaisius tuščiu skrandžiu, ar po pietų – nuo to nei fruktozė, nei jų odelės niekur kitur nesivirškins, tik pas bakterijas.

Taigi, toks detalus maisto derinimas yra gana beprasmis užsiėmimas. Juo labiau kad kai kurių medžiagų įsisavinimas geresnis kombinacijoje su kitomis medžiagomis: pvz., vitaminas C vaisiuose padeda geriau įsisavinti geležį iš daržovių ir grūdų, nors pagal maisto derinimo principus vaisių negalima derinti su daržovėmis. Sakyčiau, ne mano reikalas – toks mokslu nepagrįstas valgymas bent jau tiesiogiai nekenkia, bet problema ta, kad tikėjimas maisto derinimo galia gydant pilvo skausmus, refliuksą, vėžį (!) gali atidėti realų ligos gydymą. Suprimityvinę savo mitybą, gal ir pajusite pagerėjimą, ypač pradžioje (nes atsisakysite daugelio produktų, greičiausiai iš pasimetimo valgysite mažiau ir t. t.), bet taip ir nesuprasite, kas jums negerai: gal jums dirgliosios žarnos sindromas, gal netoleruojate laktozės, gal jūsų žarnyno mikroflora nyki, gal jums vystosi opa, gal valgote per didelėmis porcijomis, gal valgydami nuryjate daug oro? Ir tas fanatiškas visų mokymas bei gėdinimas nuoširdžiai erzina:

„Uoj, ką čia per neišmanėlišką kokteilį sumakalavai, fui, gi uogos nedera su bananais. Bananas gi krękmolas, o uogos tai rūgščios, o kur dar tie riešutai – jie gi riebalas. Visiškas nonsensas, bezdalų bomba, o ne kokteilis, pati ir gerk.“

Tiesa, yra ir geroji maisto derinimo pusė. Tokie principai paskatina geriau apgalvoti tai, ką valgome, ir atsisakyti visokių pusfabrikačių, kuriuose „visko primaišyta“. Galima viltis, kad maisto derinimu besirūpinantis žmogus valgys mažiau apdirbtą ir maistingesnį maistą.

Bet… faktas tas, kad sveikai, pilnavertei mitybai visiškai nereikalingi maisto derinimo principai – galima ramiai valgyti tokia tvarka, kokia jums patinka, jei valgote daug vaisių, daržovių ir šiaip nerafinuotų produktų, valgote įvairiai ir nepersivalgote. O skrupulingas derinimas, ką su kuo valgyti, iš valgymo atima nemažai malonumo ir kuria bereikalingą įtampą bei socialinių problemų. Niekas nenori bendrauti su niurzgomis. Jeigu turite nusiskundimų dėl savo virškinimo – kreipkitės į gydytojus.


* Žinoma, jei perdžiate tiek, kad stogas kilnojasi ir kaimynai galvoja, kad visą dieną stumdot spintas ir lovas, tai gali būti kokių nors problemų simptomas. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į gydytojus.


Jei įdomu, rekomenduoju: