Atvėsus ir atidrėkus orams, žmonės stiprina savo organizmus, valgydami česnaku įtrintą ir medumi apšlakstytą duoną su imbiere išvoliotais ir ciberžole apibarstytais apelsinais, niam niam. O jei visgi peršąla, valgo tą patį, tik dar užgeria 15 litrų arbatos. Gal truputį perdedu. Šįkart tikrinu, ką apie liaudies priemones gali pasakyti kokybiški moksliniai tyrimai.

Sušalimas ir peršalimas

Turbūt jau girdėjot, kad sušalimas nesukelia peršalimo. Tai turbūt kasmet kartojama, bet mes tik palinksim galvom ir sulig pirmu nutįsusiu snargliu ar perštinčia gerkle vis tiek galvojam, kad va va, reikėjo užvakar rengtis žieminę striukę, tai dabar nesirgčiau.

Tai aš pirmiausia noriu sau ir jums priminti, kad peršalimą sukelia ne sušalimas, o įvairaus plauko virusai. (Būtent dėl skirtingų jų ševeliūrų mes iki šiol neturime veiksmingų vaistų ar skiepų nuo peršalimo.) Peršalimų šaltuoju metų laiku tikriausiai padažnėja dėl kelių priežasčių:

  • Turim mažiau saulėtų dienų, mažiau būnam lauke, o būdami pridengiam daug savo kūno (išskyrus nuogus kauliukus, nes gi esame stilingas jaunimas, ar ne), todėl daug mažiau kontaktuojam su saulės spinduliais. Vadinasi, gaunam mažiau vitamino D.
  • Lauke šalta, todėl nesam tokie motyvuoti atsidaryti langą. Sėdim priperstose, atsiprašau, prastai vėdinamose patalpose – puiki terpė užsibūti baciloms.
  • Vėstant ir drėkstant lauko temperatūrai, gerėja rinovirusų išgyvenamumas ir plitimas. Plius, šaltyje susitraukia mūsų kraujagyslės, tad viršutiniai kvėpavimo takai prasčiau išsivalo nuo patogenų.

Yra minčių, kad gal pats šaltas oras kaip nors suprastina mūsų imunitetą, ir dėl to mes dažniau susergam. Skamba… intuityviai, bet moksliniai tyrimai su žmonėmis tam nelabai pritaria. Nėra taip, kad viskas būtų super duper aišku, bet kol kas neatrodo, kad šaltas oras per se reikšmingai suprastintų imuninės sistemos veiklą.

Kai sušąlame ir po poros dienų susergame, norisi susieti šiuos du dalykus priežastingumo ryšiu – kad sušalimas sukėlė peršalimą. Panašiai norisi susieti ir kosmonautišką žmonių elgesį su Pilnatimi, nes, dievaži, rodos, kai tik prasideda Pilnatis, žmonės pakvaišta. Bet pažiūrėjus statistiškai, toks ryšys neegzistuoja – mes tiesiog labiau linkę įsidėmėti išankstinės nuomonės atitikimus nei neatitikimus ir taip sau ją „pasitvirtinti“. Gal panašiai nutinka ir su peršalimu: kiek kartų susergame po sušalimo ir kiek kartų susergame niekur nesušalę?

Kai du įvykius siejame priežastiniu ryšiu vien dėl to, kad jie sekė vienas po kito, tai vadinama post hoc logine klaida.

Moksliniai šaltiniai
  • Spector, S. L. (1995). The common cold: current therapy and natural history. The Journal of Allergy and Clinical Immunology, 95(5 Pt 2), 1133–1138. https://doi.org/10.1016/s0091-6749(95)70218-0
  • Ikäheimo, T. M., Jaakkola, K., Jokelainen, J., Saukkoriipi, A., Roivainen, M., Juvonen, R., … Jaakkola, J. J. K. (2016). A decrease in temperature and humidity precedes human rhinovirus infections in a cold climate. Viruses, 8(9), 1–10. https://doi.org/10.3390/v8090244
  • Aranow, C. (2014). Vitamin D and the Immune System. J Investig Med, 59(6), 0–9. https://doi.org/10.231/JIM.0b013e31821b8755.Vitamin
  • Castellani, J. W., Brenner, I. K., & Rhind, S. G. (2002). Cold exposure human immune responses and intracellular cytokine expression. ARMY RESEARCH INST OF ENVIRONMENTAL MEDICINE NATICK MA.

Medus

Įtariu, kad medus liaudyje yra bene populiariausia iš tų savaime suprantamų imuniteto stiprinimo priemonių. Bet moksliniai jo tyrimai nors ir gausūs – stebėtinai silpni, o stipresnių nėra tiek, kad būtų galima daryti apibendrintas išvadas apie visą medų visiems žmonėms.

T. y. nėra duomenų, kad medus stiprintų imunitetą ar padėtų greičiau pasveikti nuo peršalimo. Yra tik šiek tiek silpnų duomenų, kad medus vaikams gali palengvinti naktinį kosulį.

Nepamirškit, kad vaikams iki 1 metų amžiaus medaus duoti negalima dėl didelės botulizmo rizikos.

Moksliniai šaltiniai
  • Oduwole, O., Ee, U., & Mm, M. (2018). Cochrane Database of Systematic Reviews Honey for acute cough in children (Review). (4). https://doi.org/10.1002/14651858.CD007094.pub5

Imbieras

Kokiais 2005-aisiais imbiero nebūdavo net mūsų parduotuvėse, bet jau kai atsirado… Galvojau, rasiu krūvą klinikinių tyrimų, nagrinėjančių imbiero profilaktines ir gydomąsias savybes, bet radau tik liaudiškų samprotavimų ir eksperimentų su zebražuvėmis bei broileriais. Gaila, bet mokslinio pagrindo įtikėti imbiero gydomosiomis galiomis nėra.

Česnakas

Česnakas yra tobula prevencijos nuo peršalimo priemonė, valgykit jo kuo daugiau. Jis veikia labai paprastai: kai privalgot daug česnako, iš jūsų burnos sklindantis kvapas skatina žmones laikytis nuo jūsų atokiau. Vadinasi, taip išvengiate kontakto su potencialiais ligos nešiotojais, ha!

O jei rimtai, tėra vienas dėmesio vertesnis (t. y. atitinkantis Cochrane metaanalizės kriterijus) tyrimas, rodantis, kad česnakas galbūt turi kokios nors profilaktinės naudos, bet nesutrumpina peršalimo trukmės. Tiksliau, net ne česnakas, o česnakiniai papildai, nes tame labai mažos imties tyrime kartą per dieną su pagrindiniu patiekalu vartota 180 mg alicino (pagrindinės česnako veikliosios medžiagos), kas, remiantis česnako papildų pardavėjų teiginiais, šiaip atitiktų 20-30 skiltelių česnako. 😀 Ir dar juokinga, kad nors ir buvo bandoma nuo dalyvių nuslėpti, ką jie vartoja – placebą ar česnako miltelius, – dalyviai vis tiek jusdavo česnako poskonį riaugėdami. 😀

Be šito mažo tyrimėlio daugiau nelabai kas rimto atlikta – tai neįtikina griebtis česnako papildų, o su maistu bet kuriuo atveju negausim 20-30 skiltelių česnako. Bet česnakai yra tiesiog skanu, tai koks skirtumas.

Moksliniai šaltiniai
  • Josling, P. (2001). Preventing the common cold with a garlic supplement: a double-blind, placebo-controlled survey. Advances in Therapy, 18(4), 189–193. https://doi.org/10.1007/BF02850271
  • Lissiman, E., Bhasale, A. L., & Cohen, M. (2014). Garlic for the common cold. Cochrane Database of Systematic Reviews, 2014(11). https://doi.org/10.1002/14651858.CD006206.pub4
  • Li, L., Sun, T., Tian, J., Yang, K., Yi, K., & Zhang, P. (2013). Garlic in Clinical Practice: An Evidence-Based Overview. Critical Reviews in Food Science and Nutrition, 53(7), 670–681. https://doi.org/10.1080/10408398.2010.537000

Daug skysčių

Šiltas gėrimas gali sukelti laikiną pagerėjimo jausmą, nes jį gurkšnojant įkvepiami garai palengvina kvėpavimą. Dar šiltas gėrimas gali trumpam nuraminti sudirgusią gerklę.

Bet nėra įrodymų, kad sergant būtina suvartoti daug skysčių ir kad tai kaip nors padeda organizmui greičiau pasveikti. Įtariu, kad tokia rekomendacija atsirado manant, jog sirgdamas paprastu peršalimu žmogus praranda daugybę skysčių. Aš tokią rekomendaciją ir iš gydytojų esu girdėjusi. Bet kai pagalvoji, kas jiems belieka? Peršalimą vis tiek reikės kažkaip persirgti, stebuklingų vaistų nėra, o kažką rekomenduoti pacientui gi norisi.

Bet šiaip nėra aiškiai apibrėžtų rekomendacijų, kiek yra tas „daug“ skysčių, o tam tikrais atvejais perteklinis skysčių vartojimas gali tik pabloginti situaciją. Pvz., pastebima, kad sergant žemesniųjų kvėpavimo takų infekcijomis perteklinis skysčių vartojimas gali sukelti hiponatremiją, ypač vaikams, jei infekcijos metu išsiskiria daugiau antidiuretinių hormonų. Nėra taip lengva skysčių tiek padauginti, bet žinoti reikėtų.

Tad jei jums vienaip ar kitaip padeda šilto gėrimo gurkšnojimas – puiku, bet nėra reikalo per prievartą liurlinti skysčius, jei nepatinka, nepadeda, nesinori ir netroškina. (Ir jei nepraradote daug skysčių visaip ten prakaituodamas.)

Kalbant apie žolelių arbatas, atrodo, paskutiniu metu ant bangos – ežiuolė. Žmonės naudoja jos žiedus, šaknis ir ekstraktus, bandydami pastiprinti savo imunitetą ar greičiau pasveikti nuo peršalimo (kai kurie ir vėžį bando gydytis, bet šįsyk ne apie tai). Labai sunku apibendrinti tyrimus, kai juose naudojami skirtingi preparatai ir nėra vieningų gairių, matuojant peršalimo simptomus. Bet kadangi ši žolė plačiai naudojama ir giriama, sisteminės analizės darytos ne kartą. Išvados maždaug tokios: tyrimų rezultatai labai prieštaringi ir jeigu pastebimas koks nors poveikis, vargu, ar jis kliniškai reikšmingas. T. y. kartais veiksmingumas užfiksuojamas statistiškai, bet praktikoje skirtumas pernelyg menkas, kad būtų reikšmingas.

(Yra tokia ES paruošta monografija apie ežiuolės sultis, kurioje aprašoma, kokiomis aplinkybėmis, kokia forma ir kokiais kiekiais ežiuolės sultis rekomenduojama vartoti. Vienintelis sveikatos sutrikimas, kuriam esant ją siūloma vartoti – peršalimo ligos. Jokių ten imuniteto stiprinimų, jokio vėžio gydymo ar kitų grandiozinių pažadų. Pagal šitą monografiją, norint, kad kažkiek padėtų, ežiuolės sultis reikėtų vartoti iškart pajutus pirmuosius peršalimo simptomus. Vaikams iki 12 metų ir nėščioms bei maitinančioms moterims jų vartoti išvis nerekomenduojama. Taip pat nerekomenduojama užsiimti ežiuoliška savigyda esant imunodeficitui (pvz., dėl ligų ar taikyto gydymo). Įdomu ir verta dėmesio, nes žmonės ežiuole bando stiprinti imunitetą. Primenu, kad čia kalbama ne apie arbatą, o sultis.)

Moksliniai šaltiniai
  • Guppy, M. P., Mickan, S. M., & Mar, C. Del. (2009). Advising patients to increase fluid intake for treating acute respiratory infections (Review). The Cochrane Library, (2).
  • Karsch‐Völk, M., Barrett, B., Kiefer, D., Bauer, R., Ardjomand‐Woelkart, K., & Linde, K. (2014). Echinacea for preventing and treating the common cold. Cochrane Database of Systematic Reviews, (2).

Vištienos sultinys

Kai kurie galvoja, kad vištienos sultinys turi kažkokių ypatingų sveikti padedančių savybių. Deja, nors vištienos sultinyje yra įvairių maistinių medžiagų, nėra šios priemonės veiksmingumą patvirtinančių tyrimų su žmonėmis. Greičiausiai šiltas sultinys palengvina ligos simptomus taip pat, kaip ir bet kuris kitas šiltas gėrimas.

„Chicken soup might do stuff … but lots more research is required,“ Rennard said. „There is some possibility that there is a biochemical or medicinal basis to it … but ‘some,’ ‘suggests’ and ‘possible’ are the key words.“

O jei jo išverda mylinti močiutė, savaime suprantama, sveikimas bus triskart greitesnis. Juokauju, bet, pvz., yra eksperimentų, rodančių, kad empatiškas gydytojo elgesys gali pagreitinti gijimą nuo peršalimo. Tik tą elgesį kaip empatišką turi suvokti pats pacientas – t. y. kad ir kaip gerai gydytojas elgėsi, jeigu pacientas nepasijuto išgirstas ir suprastas, tai nebūtinai padės jam sveikti.

Bet kuriuo atveju naudinga nebūti šikniumi – ir pats geriau jautiesi, ir pacientas nenori po vizito eiti į FB antivaxerių grupę ieškoti paguodos.

Moksliniai šaltiniai
  • Rakel, D. P., Hoeft, T. J., Barrett, B. P., Chewning, B. A., Craig, B. M., & Niu, M. (2009). Practitioner empathy and the duration of the common cold. Family Medicine, 41(7), 494–501. Retrieved from http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19582635
  • Rakel, D., Barrett, B., Zhang, Z., Hoeft, T., Chewning, B., Marchand, L., & Scheder, J. (2011). Perception of empathy in the therapeutic encounter: effects on the common cold. Patient Education and Counseling, 85(3), 390–397. https://doi.org/10.1016/j.pec.2011.01.009

Vitaminas C

Ateina žiema ir visi įninka į „organizmo stiprinimą“ vitaminu C – ar tai papildukais, ar tai apelsinais. Šiaip nėra įrodymų, kad reguliarus vitamino C papildų vartojimas apsaugo nuo peršalimo ar kad padeda greičiau nuo jo pasveikti. Aišku, jei jums trūksta vitamino C, pasistenkit, kad jo netrūktų. Bet jei valgot šviežius vaisius, sudėtinga šio vitamino pritrūkti, o jei nevalgot – susimildami, valgykit.

Moksliniai šaltiniai
  • Hemilä, H., & Chalker, E. (2013). Vitamin C for preventing and treating the common cold. Cochrane Database of Systematic Reviews, 2013(1). https://doi.org/10.1002/14651858.CD000980.pub4

Ciberžolė

Čia toks naujesnis madingas sveikatinimosi variantas, nes dabar madinga viskas, kas ateina iš Ajurvedos. Ciberžolė tyrinėjama ir šlovinama it kokia marihuana ar bent jau CBD, siejama ji su viskuo – nuo vėžio gydymo iki imuniteto stiprinimo. Ajurveda sako, sumaišyk ciberžolės su medumi, ir peršalimo kaip nebūta.

Vargu. Net jei ir pavyktų įrodyti, kad ciberžolė kur nors kuo nors naudinga, žmogus su visais troškiniais ir kepiniais nesuvartotų tokių arkliškų jos kiekių, kokiais ji eksperimentuose šeriama graužikams. O jei bandytų suvartoti, tai gali baigtis liūdnai – dideli ciberžolės kiekiai gali trukdyti kai kurių vaistų įsisavinimui, sukelti virškinimo ir kepenų veiklos sutrikimus. Didžioji dalis ciberžolės haipo ateina iš tyrimų ląstelių kultūrose ir eksperimentų su gyvūnais, bet jei eksperimentai su pelytėmis kam nors atrodo pakankami įtikėti gydančiąja ciberžolės galia, eksperimentas, kuriame ciberžolė pablogino graužikų plaučių vėžį, irgi turėtų atrodyti vertas dėmesio.

Man tai neatrodo, bet, tiesą sakant, ir pati ciberžolė kaip sveikatinanti priemonė jau beveik nebeteikia vilčių, nebent kalbėtume apie koncentruotus jos ekstraktus, kurie nors ir nerodo stebuklų žmonių imtyse, gal kokioje nors siauroje srityje (pvz., lengvinant reumatoidinio artrito simptomus) dar bus pritaikyti. Šaltiniuose rasite išsamią Journal of Medicinal Chemistry apžvalgą. Kol kas ciberžolė – tiesiog šaunus prieskonis, suteikiantis patiekalams nuostabiai geltoną spalvą.

Moksliniai šaltiniai
  • Nelson, K. M., Dahlin, J. L., Bisson, J., Graham, J., Pauli, G. F., & Walters, M. A. (2017). The Essential Medicinal Chemistry of Curcumin. Journal of Medicinal Chemistry, 60(5), 1620–1637. https://doi.org/10.1021/acs.jmedchem.6b00975
  • Dance-Barnes, S. T., Kock, N. D., Moore, J. E., Lin, E. Y., Mosley, L. J., D’Agostino Jr, R. B., … & Miller, M. S. (2009). Lung tumor promotion by curcumin. Carcinogenesis, 30(6), 1016-1023.

Kaip matom, moksliniai duomenys nepalaiko teiginių apie sveikatinančias liaudiškų priemonių savybes. Sakysit, bet gi jei kažkas dar neištirta, tai nėra įrodymas, kad tai neveiksminga. Žinoma, bet tai juo labiau nėra įrodymas, kad kažkas universaliai veiksminga. Pažiūrėjus į mano cituotas metaanalizes, galima pamatyti vieną alternatyviai medicinai gana tipišką tendenciją: tyrimai atliekami, bet jų kokybė yra tokia prasta, kad jie dažniausiai neatitinka metaanalizių kriterijų ir negali būti į jas įtraukiami dėl per mažų imčių, kontrolinės grupės nebuvimo ar stebimojo pobūdžio (priemonės veiksmingumui pamatuoti reikalingi ne stebimieji, o bandomieji tyrimai). Metaanalizių slenkstį pereina vos vienas kitas kokybiškesnis tyrimas, bet jis nerodo jokių stebuklų.

Gal kada nors atsiras daugiau kokybiškų tyrimų. O kol kas neturint empirinio pagrindo, korektiška būtų kalbėti nebent apie savo asmeninę patirtį gydantis liaudies priemonėmis – suvokiant, kad asmeninė patirtis yra asmeninė: statistiškai nereikšminga ir labai subjektyvi, tad jos negalima apibendrinti ir laikyti įrodymu.

Bet jei jums asmeniškai kažkas padeda – pirmyn, juolab kai veiksmingų vaistų nuo peršalimo kaip ir nėra. Man pasveikti labiausiai padeda mano mamos megztas šalikėlis, ir joks mokslinis tyrimas nenuneigs stebuklingos gydomosios jo galios! Dauguma čia aptariamų liaudiškų gydymosi ir „imuniteto stiprinimo“ priemonių yra saugios, dažniausiai net skanios ir retai kada turi rimtą šalutinį poveikį, ypač naudojant jas nedideliais kiekiais.

Kas kita – peršalimo komplikacijos ar sunkesni susirgimai. Nėra pagrindo mokslu grįstą gydymą išmainyti į ciberžolės ekstraktus ir kitokias „natūralias“ priemones. Kreipkitės į gydytojus.

Pagrįsti būdai išvengti peršalimo

Vaistų nuo peršalimo nėra. Skiepo – irgi. Užtikrintų prevencinių liaudies priemonių – irgi. Imuniteto stiprinimas yra labai keblus reikalas. Bet jūs galit pasistengti apsaugoti save:

  • plaudami rankas
  • vėdindami namus
  • vengdami sergančių žmonių
  • gaudami pakankamai vitamino D (su maistu, papildais arba iš saulės, jei jums tai pavyksta)

Tekstai šiame puslapyje yra informacinio pobūdžio. Dėl visko tarkitės su savo gydytoju.

Rekomenduojami skaitiniai

Literatūros sąrašas

  • World Health Organization. (2001). Cough and cold remedies for the treatment of acute respiratory infections in young children (No. WHO/FCH/CAH/01.02). Geneva: World Health Organization.
  • Spector, S. L. (1995). The common cold: current therapy and natural history. The Journal of Allergy and Clinical Immunology, 95(5 Pt 2), 1133–1138. https://doi.org/10.1016/s0091-6749(95)70218-0
  • Ikäheimo, T. M., Jaakkola, K., Jokelainen, J., Saukkoriipi, A., Roivainen, M., Juvonen, R., … Jaakkola, J. J. K. (2016). A decrease in temperature and humidity precedes human rhinovirus infections in a cold climate. Viruses, 8(9), 1–10. https://doi.org/10.3390/v8090244
  • Aranow, C. (2014). Vitamin D and the Immune System. J Investig Med, 59(6), 0–9. https://doi.org/10.231/JIM.0b013e31821b8755.Vitamin
  • Oduwole, O., Ee, U., & Mm, M. (2018). Cochrane Database of Systematic Reviews Honey for acute cough in children (Review). (4). https://doi.org/10.1002/14651858.CD007094.pub5
  • Matthews, A., Haas, D. M., O’Mathúna, D. P., & Dowswell, T. (2015). Interventions for nausea and vomiting in early pregnancy. Cochrane Database of Systematic Reviews, (9).
  • Jiyeon Lee, R. N. (2013, March). Ginger as an antiemetic modality for chemotherapy-induced nausea and vomiting: a systematic review and meta-analysis. In Oncology nursing forum (Vol. 40, No. 2, p. 163). Oncology Nursing Society.
  • Josling, P. (2001). Preventing the common cold with a garlic supplement: a double-blind, placebo-controlled survey. Advances in Therapy, 18(4), 189–193. https://doi.org/10.1007/BF02850271
  • Lissiman, E., Bhasale, A. L., & Cohen, M. (2014). Garlic for the common cold. Cochrane Database of Systematic Reviews, 2014(11). https://doi.org/10.1002/14651858.CD006206.pub4
  • Li, L., Sun, T., Tian, J., Yang, K., Yi, K., & Zhang, P. (2013). Garlic in Clinical Practice: An Evidence-Based Overview. Critical Reviews in Food Science and Nutrition, 53(7), 670–681. https://doi.org/10.1080/10408398.2010.537000
  • Karsch‐Völk, M., Barrett, B., Kiefer, D., Bauer, R., Ardjomand‐Woelkart, K., & Linde, K. (2014). Echinacea for preventing and treating the common cold. Cochrane Database of Systematic Reviews, (2).
  • King, D., Mitchell, B., Williams, C. P., & Spurling, G. K. P. (2015). Saline nasal irrigation for acute upper respiratory tract infections. Cochrane Database of Systematic Reviews, 2015(4). https://doi.org/10.1002/14651858.CD006821.pub3
  • Principi, N., & Esposito, S. (2017). Nasal irrigation: An imprecisely defined medical procedure. International Journal of Environmental Research and Public Health, 14(5). https://doi.org/10.3390/ijerph14050516
  • Guppy, M. P., Mickan, S. M., & Mar, C. Del. (2009). Advising patients to increase fluid intake for treating acute respiratory infections (Review). The Cochrane Library, (2).
  • Rakel, D. P., Hoeft, T. J., Barrett, B. P., Chewning, B. A., Craig, B. M., & Niu, M. (2009). Practitioner empathy and the duration of the common cold. Family Medicine, 41(7), 494–501. Retrieved from http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19582635
  • Rakel, D., Barrett, B., Zhang, Z., Hoeft, T., Chewning, B., Marchand, L., & Scheder, J. (2011). Perception of empathy in the therapeutic encounter: effects on the common cold. Patient Education and Counseling, 85(3), 390–397. https://doi.org/10.1016/j.pec.2011.01.009
  • Hemilä, H., & Chalker, E. (2013). Vitamin C for preventing and treating the common cold. Cochrane Database of Systematic Reviews, 2013(1). https://doi.org/10.1002/14651858.CD000980.pub4
  • Nelson, K. M., Dahlin, J. L., Bisson, J., Graham, J., Pauli, G. F., & Walters, M. A. (2017). The Essential Medicinal Chemistry of Curcumin. Journal of Medicinal Chemistry, 60(5), 1620–1637. https://doi.org/10.1021/acs.jmedchem.6b00975
  • Dance-Barnes, S. T., Kock, N. D., Moore, J. E., Lin, E. Y., Mosley, L. J., D’Agostino Jr, R. B., … & Miller, M. S. (2009). Lung tumor promotion by curcumin. Carcinogenesis, 30(6), 1016-1023.