Galvojau, kad mano katinas daužo router’į tiesiog reikalaudamas dėmesio – pasirodo, jis man 7 metus bando pasakyti, kad yra hiperjautrus elektromagnetinei spinduliuotei. Folijos kepuraitė jį nuramino.

Gyvenau sau ramiai po akmeniu, nežinodama, kad Lietuvoje egzistuoja judėjimas prieš… elektromagnetines bangas. Bet pilietiškas skaitytojas atsiuntė man nuorodą į FB grupę, po kurią panaršius mano gyvenimas jau nebebus toks, koks buvo iki šiol. Ačiū tau, Aisti!

Taigi, yra saujelė žmonių, labai rimtai susirūpinusių dėl į Lietuvą atkeliaujančio 5G ryšio. Jie buriasi į grupę, dalijasi naujienomis iš alternatyvių šaltinių ir dar jas draugiškai vieni kitiems išverčia, nes juk ne visi moka anglų kalbą*. Tuo pačiu į grupės naratyvą subtiliai įpinami ir chemtreilai, ir HAARP konspiracija ir… dirbtinis intelektas. Kodėl dirbtinis intelektas? Nežinau, neklauskit.

Vsio, abejonė pasėta: iš pažiūros detalūs ir labai užtikrinti teiginiai plius skatinimas domėtis pačiam (o iš tiesų bandymas įtikinti, kad konspiracininkas yra objektyviai teisus).

Vos užmetus akį į elektromagnetinių bangų priešininkų naudojamus argumentus, analogijas, leksiką ir logikos vingrybes, šviečia kuo raudoniausia sąmokslo teorijos vėliava. Bet ne visiems tai iš karto matosi.

Įtikinamiausias bet kokios konspiracijos teorijos momentas – užklupti nepasiruošusį, dalyką nelabai išmanantį žmogų ir praplauti jam smegenis su savo „faktais“.

Iš pirmo žvilgsnio konspiracininkai atrodo labai gerai išstudijavę konkrečią sritį, todėl viskas skamba įtikinamai. Net nežinai, kaip kvestionuoti jų teiginius – tiesiog nesi tam pasiruošęs, nes apie tai net negalvoji. Pvz., gyveni savo gyvenimą, pasikliauji absoliučia medikų dauguma ir skiepiji savo vaikus, bet tada ateina anti-vaxeris ir sako: „O tau gydytojai ar papasakojo apie skiepų žalą, a? Ar tu bent domėjaisi, ką švirkščia į tavo vaiką? Formaldehidas, abortuoto kūdikio ląstelės, neurotoksiškas aliuminis… Tikrai nori tai švirkšti savo vaikui? Ar tu žinai, kiek milijonų vaikų kasmet apserga ir miršta nuo vakcinų? Autizmas, vėžys, Alzheimeris, alergijos, diabetas – viskas nuo vakcinų, yra tūkstančiai tai įrodančių tyrimų. Jei netiki manim, pasidomėk pats. Do your own research.Tas pats ir su elektromagnetine spinduliuote: „Elektromagnetinė spinduliuotė auga eksponentiniais tempais, yra krūvos tyrimų, įrodančių, kad ji sukelia autizmą, vėžį, neurologinius sutrikimus, mažina vaisingumą. Radiacija prasiskverbia į mūsų audinius, pažeidžia ląstelių DNR, niekas neįrodė jos saugumo, milijardus uždirbančioms mobiliojo ryšio kompanijoms mes – tik eksperimentiniai triušiai. Nieko keisto, kad godiems valdininkams nusispjaut, ką su mūsų sveikata daro turtingi verslininkai. Juk viską valdo lobizmas. Kadaise tabakas ir cukrus buvo sveika, nes lobistai to norėjo.“ Dar prisiunčia nuorodų į tuos savo „tyrimus“, nu ir dabar sėdėk ir nagrinėk, nors nei tu fizikas, nei medikas, nei visuomenės sveikatos specialistas.

Blemba, geriau jau būčiau likusi gyventi po akmeniu, bet kad jau iššvaisčiau tiek laiko skaitydama jų savotiškus pamąstymus (labiausiai patiko mintis, kad tuoj bus genetiškai modifikuojami medžiai, kurie patys veiks kaip 5G antenos), papasakosiu, kas čia per reikalai su tuo 5G ryšiu ir apskritai elektromagnetine spinduliuote. Plius, pagaliau turiu pretekstą parodyti savo katiną su folgos kepuraite, nes folija čia – labai į temą. Apie ją irgi papasakosiu.

Tikrai nesiruošiu debunk’inti visokių ten dramatiškų YouTube video ir apsimetinėti, kad 7 klasėje lankiau radiotechnikų būrelį ir dabar esu fizikos ekspertė. Esmė tokia, kad kova prieš elektromagnetinę spinduliuotę yra tipinė konspiracijos teorija, o aš su konspiracininkais neturiu nei laiko, nei noro kalbėtis.

Šis tekstas skirtas tiems, kurie nori suprasti, kokį ryšį su mokslu turi jų trečios eilės pusbrolio kaimynės Feisbuke pasidalintas žmonijos apokalipsę nuo 5G pranašaujantis video.

Taigi, elektromagnetinės radijo bangos. Jas skleidžia elektriniai prietaisai, jų pagrindu veikia mobilusis ryšys ir bevielis internetas. Jų spinduliuotė – nejonizuojanti, itin dideli jos kiekiai gali tiesiog šildyti audinius, o tokie kiekiai, kokiais ją spinduliuoja buitiniai prietaisai ir visokie ten bokštai, nėra pavojingi žmogui. Tai nėra ta baisioji ligas sukelianti jonizuojanti radiacija, nors konspiracininkai kalbėdami apie radijo bangas labai mėgsta vartoti žodį „radiacija“, taip bandydami sukurti radioaktyvias asociacijas.

Atlikta daugybė tyrimų dėl potencialios radijo bangų žalos, jais besiremdamas mokslininkų pasaulis sutaria – tokiais kiekiais, kokiais jos užfiksuojamos aplinkoje, jos nėra kenksmingos žmogui. [1] Pavojaus nerodo nei epidemiologiniai kohortų tyrimai, nei adekvatūs eksperimentai su gyvūnais. Sakydama „mokslininkų pasaulis“, turiu omenyje stipriausias sveikatos organizacijas, išskyrus IARC. Su jos keistais kriterijais ir šališku vertinimu jau esame susipažinę, bet apie ją – vėliau.

Kadangi planuojama su laiku pereiti prie spartesnio 5G ryšio (didesnio dažnio), kai kurie žmonės baiminasi, kad gal būtent 5G naudojamo dažnio bangos kaip nors pakenks jų sveikatai. Mokslinio pagrindo nuogąstauti nėra – tos bangos vis dar radijo bangos, tad esant neintensyviai spinduliuotei, jos niekaip neturėtų mūsų veikti. Didesnis dažnis reiškia trumpesnes bangas, o trumpesnės bangos yra mažiau skvarbios nei jų pirmtakės. Kaip ir saugiau. Logikos dėlei dar verta prisiminti, kuo tampa elektromagnetinės bangos, didėjant jų dažniui – regimąja šviesa, kuri išvien mus bombarduoja ir, sekant šios konspiracijos argumentais, tikriausiai klaikiai žaloja. Kas dėl spinduliavimo intensyvumo, jus kokį milijoną kartų labiau „apšvitina“ elektros lemputė nei 5G siunčiamos bangos.

Neįdiegę 5G ryšio, empiriškai negalėsime įsitikinti jo saugumu, todėl tenka remtis teorinėmis prielaidomis bei tyrimais, atliktais su iki šiol mūsų naudotomis elektromagnetinėmis bangomis.

Pvz., nors mus ir supa vis daugiau elektroninių prietaisų, o mobilus ryšys spėjo pereiti 4 atnaujinimus, kohortų tyrimai** vienareikšmiškai neranda jokio ryšio tarp labiausiai bijomo smegenų ar kitų elektromagnetinei spinduliuotei „jautrių“ vietų vėžio ir mobiliųjų telefonų naudojimo. [2, 3, 4, 5, 6] Apskritai, tokių susirgimų atvejai nedažnėja – su taip plintančiomis technologijomis turėtume matyti milžinišką jų šuolį. Pasakojimai apie autizmą, sumažėjusį vaisingumą ir kitas sveikatos problemas – viso labo spekuliacijos, cherry-pick’inant sau patinkančius abejotinos vertės mažus, nereplikuotus, neaišku, kur publikuotus tyrimus ir ignoruojant mokslinių duomenų visumą bei ekspertų vertinimus.

Iš kur ta panika? Panašu, kad kai kurie žmonės negali gyventi be konspiracijos teorijų – jie ieško visų gyvenimo negandų kaltininko ir jį randa. Tokie įsitikinimai, kad ir kokie baisūs ir demotyvuojantys būtų, suteikia žmogui neįkainojamo komforto. Jie sukuria įspūdį, kad chaotiškas ir sudėtingas pasaulis visgi yra nesunkiai suprantamas ir nuspėjamas.

Pseudomokslines blevyzgas daug lengviau priimti nei tikrą mokslą – komplikuotą, besivystantį, nesensacingą.

Dar prie panikos kurstymo galimai prisideda, pvz., Rusijos skleidžiama propagana. (Nu nu, ir vėl tie rusai!) Jų paleistą dezinformaciją mielai skleidžia į sąmokslo teorijas linkę žmonės, tikriausiai net nesuprasdami, kam labiausiai padeda jų „pilietiškas“ aktyvizmas. Vandenį gerai sumutino IARC išvada, kad elektromagnetinis laukas yra „potencialus kancerogenas“ bei 250+ mokslininkų iš viso pasaulio pasirašyta peticija „Mokslininkai ragina apsaugoti nuo nejonizuojančio elektromagnetinio lauko poveikio“. Yra dar viena peticija, kurią neva pasirašė keliasdešimt tūkstančių pasaulio „mokslininkų“. (Rašau kabutėse, nes į vieną katilą sumetami medikai ir apie dalyką nebūtinai nusimanantys architektai, ekonomistai, lingvistai, plius homeopatai bei kitokios alternatyvios medicinos šalininkai – tai, atsiprašant, nėra mokslas.)

Žodžiu, kilo pseudokontroversija – tokia mokslo neigimo forma, kai apsimetama, kad kažkoks klausimas yra labai kontroversiškas ir kad egzistuoja bent dvi pagrįstos pozicijos, nors realybėje mokslininkai yra priėmę konsensusą, o jam nepritariantys iškrenta iš mokslo konteksto, nes neturi savo nuomonę pagrindžiančių kokybiškų mokslinių tyrimų ar bent tvirto teorinio pagrindo. Kelios populiariausios pseudokontroversijos: antropogeninės klimato kaitos neigimas, anti-vaxerių judėjimas, anti-GMO, AIDS neigimas (taip taip).

Minėtos peticijos – moksliškai labai silpnas veiksmas, nes jose empiriškai neįrodyti teiginiai pateikiami kaip moksliniai faktai. Pvz., teigiama, kad „daugybė mokslinių publikacijų“ įrodo, jog normų neviršijanti elektromagnetinė spinduliuotė gali padidinti vėžio riziką, padaryti genetinę žalą, pažeisti reprodukcinę sistemą, sukelti neurologinius sutrikimus, mokymosi sunkumus ir t. t. – deja, nutylima, daugelis mokslinių publikacijų rodo priešingai, o jų minima „daugybė mokslinių tyrimų“ mokslo bendruomenės pagrįstai kritikuojami kaip menkaverčiai dėl netinkamų metodų, metodologinių klaidų ir stipriai pritemptų išvadų. Dar peticijose minimas padidėjęs jautrumas elektromagnetiniam laukui, nors senų seniausiai įrodyta, jog toks reiškinys neegzistuoja. [7, 8, 9, 10, 11] Tai tikrai neprideda solidumo ir patikimumo, ką jau kalbėti apie pasirinktą paniką sėjantį toną (a. k. a. skalambijimą pavojaus varpais) ir tokius distopinius išsireiškimus kaip „eksperimentas su žmonija“. Įtarumas ir kvietimas giliau patyrinėti klausimą šiaip jau būtų sveikintina, jei nebūtų įviniotas į tokį šališkumu dvelkiantį popierėlį.

Ir, žinoma, IARC išvada. Man vis keista, kaip nuo „susimokiusio mokslo“ nusprendę nusisukti žmonės noriai cituoja IARC išvadas. Ši organizacija juk irgi bent jau imituoja mokslą, bet kažkodėl vienu mokslu tikima, o kitu – ne. Ją cituojantieji dažnai mėgsta IARC sutapatinti su PSO, nes visi žino PSO – taip skamba daug rimčiau. Bet IARC nėra PSO – tai nepriklausoma nuo PSO atskilusi šaka, kurios išvadoms pati PSO dažnai nepritaria. Kaip ir šiuo atveju. O šiaip, IARC fronte – nieko naujo. Jie ir šįkart pasišiukšlino: į savo analizę įtraukė diskredituotus tyrimus ir kažkodėl nusprendė ignoruoti tuos, kurie neatitinka jų pozicijos.

Primenu, kad IARC nevertina realaus medžiagos pavojaus – tik teorinį (angl. hazard). Užtaisytas ginklas teoriškai yra pavojingas, bet realus, praktinis jo pavojingumas tiesiogiai priklauso nuo aplinkybių: ar jis užrakintas seife, ar su juo žaidžia mažas vaikas. Teoriškai, įmanoma išgerti tiek kavos, kad viršytum „potencialaus kancerogeno“ akrilamido paros normą, bet praktiškai tai būtų 404 puodeliai. Teoriškai, mikrobangos gali mums pakenkti, bet praktikoje reikėtų įkišti galvą į mikrobangų krosnelę ir ją pakaitinti (prieš tai atjungus apsaugas, kad galėtum kaitinti atidarytą krosnelę, arba tiesiog nusipjovus galvą).

Teorinis pavojus gyvenime nieko nereiškia. Visuomenėje ir asmeniniame gyvenime sprendimus priimam, pasverdami praktinę naudą ir riziką. Šiuo atveju reikėtų pasverti:

Ar šiuo metu neįrodyta nestiprios radijo bangų spinduliuotės žala, kuri net jei ir egzistuoja, yra nepastebimai maža (kitaip seniausiai būtų įrodyta), nusveria jos visuomenei teikiamą naudą?

Mes ramiai sau nusprendėme naudoti buitį itin palengvinančią technologiją, per metus pasaulyje nusinešančią 1,25 mln gyvybių – vien Lietuvoje ji nužudo bent 170 ir sužaloja beveik 4000 žmonių – automobilius. Prisiimdami ir pagal galimybes stengdamiesi sumažinti jų keliamą pavojų, galim ne tik palengvinti savo gyvenimą, bet ir išgelbėti kitų gyvybes – pvz., žmogų laiku pristatydami į ligoninę.

Sakysit, bet taigi Dovile, juk yra tyrimų, kurie rodo, kad mobiliakai mažina vyrų vaisingumą ir dar ten kažką blogo daro. Tikra tiesa, galima rasti tyrimų, pagrindžiančių bet kokią nuomonę. Tiesa ir tai, kad kai kurie mokslininkai stengiasi publikuoti nevykusius tyrimus. Kodėl jie švaisto laiką ir pinigus, aš nežinau.

Dėl to visada svarbu įvertinti tyrimo metodologinius niuansus ir turimų kokybiškų tyrimų visumą. Nemanau, kad būnant ne ekspertu, įmanoma tai padaryti teisingai – todėl šiuo atveju protingiausia pasikliauti autoritetingomis organizacijomis.

Konspiracijų šalininkai tokiomis organizacijomis nepasitiki, bet kažkodėl pasitiki kitomis organizacijomis ir nišiniais interneto puslapiais. Ironiška, kad jie vadina jų teorijomis netikinčius žmones „avimis“ (sheeple), nepastebėdami, jog patys elgiasi kaip sheeple, tik pasirenka kitus autoritetus.

Būtina toliau tyrinėti šią sritį, nes technologijos nuolat atsinaujina, o jų vartojimas vis didėja. Svarbūs klausimai niekada nebus padėti į stalčių – visada lieka galimybė, kad atsiras naujų tvirtų duomenų, kurie apvers mokslinį konsensusą aukštyn kojomis. Toks jau tas mokslas. Bet vien tai, kad yra tokia galimybė, nereiškia, jog reikia nepagrįstai gąsdinti žmones ir sprogdinti mobilaus ryšio bokštus. Daug konstruktyviau būtų sekti mokslo naujienas, nepasiduoti sensacingoms antraštėms, nepanikuoti ir laukti apibendrinto ekspertų vertinimo.

Jeigu jums vis tiek labai baisu dėl savo sveikatos – nedėkite telefono prie ausies. Naudokite laisvų rankų įrangą – tik ne su bluetooth ausine, nes tai irgi elektromagnetinės bangos. Taip ženkliai sumažinsite savo kontaktą su elektromagnetiniu lauku.

Didžiausias įrodytas mobiliojo telefono keliamas pavojus – naudojimasis juo vairuojant. Kaip nuo šio pavojaus apsisaugoti, žinot patys.

BONUS: folija. Norint maksimaliai apsisaugoti nuo elektromagnetinės spinduliuotės, galima susivynioti į foliją. O jeigu nuogąstaujate, kad valdžia radijo bangomis kontroliuoja jūsų mintis (taaaip), sakoma, kad galit juos pergudrauti užsidėję kepuraitę iš folijos. Čia toks memas, prasidėjęs nuo X-Failų, Futuramos ir dar kelių kūrinių ir dabar siejamas ekstremalios paranojos kamuojamais konspiracininkais. Jis kaip ir turi šiek tiek fizikinio pagrindo, bet ne būtinai. Gali būti, kad folijos kepuraitės kaip tik sustiprina transliaciją. O kas, jei valdžia nori valdyti mūsų mintis, todėl paskleidė konspiraciją, kad folijos kepuraitės mus apsaugos – vien tam, kad mums jas dėvint, galėtų dar efektyviau mums plauti smegenis, a? A???

Toks jau tas konspiracijos paradoksas: jei jau negali niekuo pasitikėti, negali pasitikėti ir pačiais konspiracijos teorijos šalininkais.


* Pvz., vienas aktyvistas pasidalijo tyrimu apie ryšio kokybę lietaus sąlygomis ir „išvertė“ tyrimo išvadą: „Moralas: lietaus vis mažės, kaitra taps norma, nes lietus „tikėtiną silpnins duomenų perdavimo našumą.“ Ta prasme, ingliš skilz potato sabdžektiv interpreteišn veri mač – aišku, kad nieko panašaus ten nerašoma.

** Kohortų tyrimai – ilgametis didelės žmonių imties stebėjimas, fiksuojant mobilių prietaisų naudojimą ir susirgimų dažnumą. Tai patys informatyviausi tyrimai, norint įvertinti potencialią elektromagnetinės spinduliuotės žalą. Informatyvesni būtų ilgalaikiai kontroliuojami eksperimentai su žmonėmis, bet juos vargu, ar įmanoma atlikti. Eksperimentai su gyvūnais vertingi tik nustatant galimus ryšius, bet patys savaime jie nėra pakankami daryti tvirtoms išvadoms. [12] Ryšiui tarp susirgimo ir elgesio nustatyti taip pat naudojami atvejo ir kontrolės tyrimai, kai apie savo praeities elgesį apklausiami jau sergantys žmonės ir jų atsakymai lyginami su sveikųjų atsakymais. Vieną tokį tyrimą cituoja ir NVSPL, visiškai nepakomentuodama jo konteksto. Didžiausia tokių tyrimų problema – tiriamųjų šališkumas: sudėtinga tiksliai prisiminti savo įprastą ir kasdienišką elgesį praeityje, be to, dėl savo išankstinių nuostatų smegenų vėžiu sergantieji gali pervertinti savo elgesį, kurį patys įtaria galėjusį sukelti jiems vėžį.

 

Kas čia dar, kas čia dar: