Knygos The Intelligence Trap pabaigoje autorius David Robson pateikia psichologinių ir socialinių mums racionaliai mąstyti trukdančių arba padedančių reiškinių žodynėlį. Aišku, idealu būtų perskaityti visą knygą ir taip su jais susipažinti išsamiau, bet kadangi ŠIAIP TAI blog’e susiduriu su šiais reiškiniais, dalį sąvokų savais žodžiais išverčiau – su mintimi, kad vėliau dekonstruojant mitus galėsiu vis iš naujo nebeaiškinti minimų mąstymo klaidų ir nukreipti skaitytojus į šį įrašą.

Aptariamos mąstymo klaidos nėra būdingos tik kvailiems žmonėms. Jos būdingos absoliučiai visiems žmonėms, ir mums ypač sunku jas pastebėti savyje (žr. Aklumas savo šališkumui). Bet norint mąstyti racionaliau, verta mokytis jas pastebėti ir dekonstruoti (žr. Išminties taksonomija).

The problem is that most people including those with high general intelligence, education and professional expertise lack the adequate self-reflection to interpret the valuable signals correctly and identify the cues that are going to lead them astray. According to the research, bias doesn’t come from intuitions and emotions per se, but from an inability to recognise those feelings for what they really are and override them when necessary; we then use our intelligence and knowledge to justify erroneous judgements made on the basis of them.

The Intelligence Trap

Kvailumo taksonomija

Aklumas savo šališkumui (angl. bias blind spot)

Mūsų polinkis pastebėti spragas kitų mąstyme, tačiau nepastebėti savo pačių mąstymo klaidų.

Kognityvinis tingumas (angl. cognitive miserliness)

Polinkis grįsti savo sprendimus intuicija, o ne racionaliais samprotavimais.

Užterštas mąstymo aparatas (angl. contaminated mindware)

Klaidingos pamatinės žinios, kurias vėliau gali sekti neracionalus elgesys. Pvz., jei vaiko aplinkoje nebuvo ugdomas pasitikėjimas moksliniais įrodymais, vėliau jis gali naiviau patikėti šarlatanų pažadais ar tikėti paranormaliais reiškiniais.

Disracionalija (angl. dysrationalia)

Neatitikimas tarp žmogaus intelekto ir racionalaus elgesio – t. y. kai pagal IQ labai protingas žmogus elgiasi neracionaliai. Ji kyla iš kognityvinio tingumo ar užteršto mąstymo aparato.

Uždirbtas dogmatizmas (angl. earned dogmatism)

Jausmas, kad tapę srities ekspertu, įgijome teisę mąstyti siaurai ir ignoruoti kitus požiūrio kampus.

Meta-užmaršumas (angl. meta-forgetfulness)

Mes nesugebame kritiškai įvertinti, kaip kinta mūsų žinios: kiek informacijos dar atsimename ir kiek pamiršome. Dažnai darome prielaidą, kad dabartinės mūsų žinios tokios pačios, kaip anksčiau. Pvz., net ir praėjus daug metų po mokslų baigimo, tikime, kad vis dar viską suprantam taip pat gerai, kaip ir studijavimo metais.

Fachidiot: profesionalus idiotas

Vokiškas terminas apibūdinti žmogui, kuris būdamas vienos siauros srities ekspertu, jaučiasi esantis kompetentingas spręsti su ta sritimi visiškai nesusijusią ar labai sudėtingą problemą.

„Karštas“ mąstymas (angl. hot cognition)

Reaktyvus, emociškai įkrautas mąstymas, vedantis prie mąstymo klaidų – pvz., kai kas nors kvestionuoja mūsų nuostatas, jaučiame grėsmę savo įvaizdžiui, todėl skubiai stengiamės apginti net ir galimai neteisingą savo nuomonę ir taip apginti savo įvaizdį. (žr. Motyvuotas mąstymas)

…beliefs may first arise from emotional needs and it is only afterwards that the intellect kicks in to rationalise the feelings, however bizarre they may be.

The Intelligence Trap

Motyvuotas mąstymas (angl. motivated reasoning)

Nesąmoningas mūsų polinkis ginti savo išankstines nuostatas. Į tai įeina patvirtinimo šališkumas (angl. confirmation bias) (kai atsirenkama ir įsimenama tik mūsų nuomonę patvirtinanti informacija) ir paneigimo šališkumas (angl. disconfirmation bias) (polinkis itin įtariai žiūrėti į mūsų išankstinės nuomonės neatitinkančius įrodymus).

The upshot, according to Kahan and other scientists studying motivated reasoning, is that smart people do not apply their superior intelligence fairly, but instead use it ‘opportunistically’ to promote their own interests and protect the beliefs that are most important to their identities. Intelligence can be a tool for propaganda rather than truthseeking.

The Intelligence Trap

Išminties taksonomija

Aktyviai atviras mąstymas

Mūsų nuomonės neatitinkančių alternatyvių požiūrių ir įrodymų ieškojimas.

Kognityvininis skiepijimas (angl. cognitive inoculation)

Nagrinėjami ir dekonstruojami klaidingo argumentavimo pavyzdžiai, siekiant ugdyti savo paties racionalų mąstymą. Kaip jau žinome, mąstymo klaidas lengviau pastebėti kituose nei savyje, bet tai – puiki priemonė mokytis, jei ji derinama su episteminiu smalsumu, intelektiniu kuklumu ir sąmoningumu.

Episteminis smalsumas

Polinkis kvestionuoti, abejoti, domėtis naujais dalykais ir ieškoti naujos informacijos. Smalsus požiūris į pasaulį padeda išvengti dogmatiško mąstymo ir iš šališkumo kylančių mąstymo klaidų.

Intelektinis kuklumas (angl. intellectual humility)

Gebėjimas pripažinti savo mąstymo ir žinių ribotumus.

Sąmoningumas (angl. mindfulness)

Atsitraukimas nuo impulsyvaus, emocijomis grįsto savo išankstinių nuostatų „gynimo“ (žr. „Karštas“ mąstymas) – savo intuicijos pastebėjimas ir objektyvus jos įvertinimas.

Nevienareikšmiškumo toleravimas

Gebėjimas susitaikyti su neužtikrintumu ir niuansais, užuot skubėjus kuo greičiau ir vienareikšmiškiau atsakyti į klausimą.


Tiek sąvokų šiuomsyk. Stebėkim, kaip kvailumas reiškiasi mūsų gyvenime, ir bandykim lavinti savo išmintingumą. O knygą The Intelligence Trap labai rekomenduoju paskaityti – jos apžvalgą su ištraukomis rasite čia.