Šitas straipsnis skirtas ne pakeisti jūsų nuomonę apie vakcinas – jis skirtas padėti geriau suprasti, kodėl kai kurie žmonės ignoruoja aiškiausius įrodymus apie jų saugumą. Tad jeigu nuoširdžiai manote, kad skiepai sukelia autizmą, epilepsiją ir visokias kitokias pasaulio negandas – neskaitykite. Čia nerasite nieko, kas patvirtintų jūsų nuomonę.

Taigi, žmonės XXI amžiuje tiesiog nusprendžia, kad jie mediciną ir populiacijų imunitetą supranta geriau nei absoliuti dauguma medicinos specialistų, ir tampa antiskiepininkais (anti-vaxxeriais). Susidūrus su keistokais jų argumentais, atrodo, belieka tik juoktis ir juos pravardžiuoti teroristais, bet pasilinksminę prisiminkime vieną svarbų momentą.

Patyčios iš kitokias, kad ir visiškai neracionalias pažiūras turinčių žmonių tik sustiprina grupių susipriešinimą.

Mes juokiamės, o anti-vaxxeriai turi pagrindo jaustis aukomis ir nesuprastais pasaulio teisuoliais – izoliuotis, ieškoti palaikymo bendraminčių grupėje ir pasmerkti visus kitus kaip nemąstančią, „Didžiajai Farmacijai“ tarnaujančią bandą. Kas iš to?  

Labai gerai suprantu tą norą tarpusavyje pašiepti tuos, kuriems nepritariame – pati mėgstu tai daryti. Bet efektyvumo dėlei verta pabandyti suprasti ir kitą pusę. Priešiškumas skiepams ir tikslingas nesiskiepijimas yra labai kebli problema, turinti savo istoriją ir savo socialinius bei psichologinius motyvus, todėl ir jos sprendimas turėtų būti atitinkamai kompleksinis. Bet aš nesiimu samprotauti, ką turėtų daryti valdžia ir koks švietimas būtų efektyviausias – labiau noriu pristatyti situaciją eiliniams mąstantiems žmonėms, kad susidūrus su anti-vaxxeriais būtų lengviau suprasti, iš kur atsirado tokios jų mintys.

Suprasdami, iš kur atsiranda antiskiepininkai, galėsime arba ramiau ir produktyviau su jais diskutuoti, arba greičiau suvokti, su kuriais asmenimis diskusija yra visiškai bergždžia, ir savo laiką skirti prasmingesnei veiklai.

Kodėl žmonės priešinasi vakcinoms?

Istorinis kontekstas

Priešinimasis skiepams – toks pat senas reiškinys, kaip ir patys skiepai. Dar 18 amžiuje skiepijimas vadintas „šėtoniška operacija“, kuria bandoma išvengti Dievo bausmės už žmonių nuodėmes. Nuo seno buvo tėvų, kurie piktinosi, kad valdžia neleidžia jiems patiems nuspręsti, ar skiepyti savo vaikus.

Šiuolaikinio priešiškumo skiepams užuomazgas galima užčiuopti ties 1998 m., kuomet Andrew Wakefield publikavo savo „tyrimą“, kuriuo „įrodė“, kad skiepai sukelia autizmą. Nepaisant to, kad šis straipsnis buvo visapusiškai paneigtas, o pats Wakefield dėl akiplėšiško duomenų klastojimo ilgainiui neteko savo licenzijos, bruzdesys nesibaigė. Vėliau pradėta panikuoti dėl kai kurių vakcinų sudėtyje esančio gyvsidabrio – vėlgi, tyrimai rodo, kad nėra, dėl ko nuogąstauti, bet… Abejones kurstyti pradėjo ir įžymybės, anti-vaxx bangą pasigavo kai kurie (pseudo)medikai, savo neatsargiais pasisakymais tik dar labiau sukurstę baimes ir nepasitikėjimą mainstreamine medicina. Kadangi internetas yra puiki terpė alternatyviems faktams plisti, šiuo metu turime tai, ką turime.

Religiniai įsitikinimai

Kai kurių religingų žmonių nuomone, vakcinos iš principo yra blogis – neatleistinas kišimasis į Dievo planą. Kiti atsisako skiepytis dėl konkrečių vakcinų sudedamųjų dalių: kiaulių želatinos, abortuoto žmogaus embriono audinių pan. (Rimtai, žmonės galvoja, kad jų į jų vakcinas dedami aborto likučių gabaliukai, nors tai yra visiškas nonsensas.)

Nepasitikėjimas gydytojais ir farmacininkais

Istorijoje pasitaikė ne vienas atvejis, kai medicina tiesiog sufeilino. Senais laikais į rinką yra papuolę nesaugių vakcinų partijų – nuo jų realiai nukentėjo vaikai. Yra pasitaikęs ne vienas etinių abejonių keliantis medicininis eksperimentas arba kokia nors medicinos praktika ilgainiui pasirodė neveiksminga arba net žalinga. Galėtum sakyti, toks gyvenimas – mokslas vystosi ir po truputį pats save ištaiso, bet tokie atvejai įsimena ilgam, jautresni žmonės besiremdami jais gali nurašyti visą medicinos mokslą ir praktiką kaip nepatikimus – ypač jeigu jie yra linkę į konspiracinį mąstymą.

Polinkis į konspiracinį mąstymą

Panašu, kad priešiškumas vakcinoms siejasi su konspiracine pasaulėžiūra: įsitikinimu, kad pasaulyje veikia šešėliniai tinklai, turintys blogų kėslų ir vykdantys puikiai užmaskuotas apgaules. Vakcinų kontekste konspiraciškai samprotaujantis žmogus mano, kad „Didžioji Farmacija“ tikslingai slepia vakcinų keliamą pavojų ir perdeda jų naudingumą. Apskritai, konspiracijos teorijos po vieną nevaikšto. Jeigu žmogus tiki viena (pvz., kad nusileidimas Mėnulyje – melas, arba kad 9/11 buvo surežisuota, arba kad Žemė, kaip čia pasakius, plokščia, arba kad Avril Lavigne yra mirusi), labai galimas daiktas ir kad jis tikės ir visa puokšte kitų. Polinkis į konspiracinį mąstymą yra susijęs su žmogaus neapibrėžtumo netoleravimu, kontrolės ir saugumo poreikiu bei siekiu kilstelti save aukščiau kitų. Konspiracininkai paprastai būna įtaresni, jie pastebi dėsningumus ten, kur jų nėra, jaučiasi esantys išskirtiniai ir apskritai pasaulį mato kaip pavojingą vietą.  

Mokslo neišmanymas

Negebėjimas atsirinkti patikimų studijų

Dėl žinių, laiko stokos, kalbos barjero anti-vaxxeriai pasikliauja tuo, kuo su jais pasidalina bendraminčiai ir jų autoritetai. Nesuprasdami statistikos, žmogaus bei populiacijų imuniteto, ligų eigos bei plitimo, vakcinų veikimo ir jų sudedamųjų dalių, jie mokslinius duomenis interpretuoja itin ribotai. Tokioje nekompetentingoje terpėje lengvai plinta iškreipti, pseudomoksliniai „faktai“. 

Negebėjimas atsirinkti tikrų autoritetų

Pasitikėjimas žvaigždėmis, gyvenimo mokytojais ir mokslininkais, kurių darbus atsisako spausdinti autoritetingi moksliniai žurnalai ir kurie išvien demaskuojami mokslo bendruomenės. 

Daningo-Kriugerio efektas

Trumpai tariant, įsivaizdavimas, kad išmanai dalyką geriau nei rodo realios tavo žinios. Šis efektas karaliauja antiskiepininkų tarpe. Nuo jo neapdraustas nė vienas, tačiau vieni neišmanydami kokio nors dalyko labiau linkę pasikliauti mokslininkų konsensusais ir atitinkamos srities specialistais, o kiti nepaisydami savo ribotos kompetencijos, mieliau atlieka savarankiškas „studijas“ šališkuose šaltiniuose ir pasidaro tokias išvadas, kokios jiems patinka.

Fake-news

Kas gi turi laiko tikrinti kiekvieną straipsneliūkštį? Belieka pasikliauti autoritetais. Bėda ta, kad kai kurie dalinasi iškreipta informacija, ja vėliau dalinasi jų pasekėjai, tada tų pasekėjų pasekėjai. Užtenka 5-10 minučių praleistų anti-vaccine puslapyje, kad kiltų abejonės skiepų saugumu. Tai kraupiai įtaigus melas.

Polinkis į alternatyvią mediciną

Šis polinkis kyla tuomet, kai išsilavinimo spragos susijungia su neapibrėžtumo netoleravimu. Kadangi medicinoje daug neaiškumo (ypač jei pats esi ne medikas), sunku su tuo susitaikyti. Mums reikia atsakymų, o alternatyvi medicina viskam turi paprastą ir prieinamą paaiškinimą. Be to, ji nuolat sėja nepasitikėjimą realia medicina – bando diskredituoti mokslu pagrįstas praktikas ir ieško kokių nors spragų, kur galėtų įsisprausti ir pasiūlyti savo moksliškai nepagrįstas teorijas. Šitoje alternatyvoje puikiai dera ir priešiškumas skiepams, kaip eiliniam farmacininkų sąmokslui prieš žmones – jie tik nori mus nugydyti, kad gautų kuo daugiau pinigų, o alternatyvioji medicina pasiūlys mums išsigelbėjimą. Kokią klizmą pasidaryti, papildukų (natūralių!) nusipirkti, prasivalyti čakras, ir praeis tie tymai.  

Natūralumo išaukštinimas

Kai kurie žmonės įsivaizduoja, kad viskas, kad pas mus ateina ne iš Motulės Gamtos, yra Blogis – tarsi gamta būtų mąstanti būtybė ir turėtų sąmoningą interesą mumis pasirūpinti. Vakcinos yra nenatūralu, sukurta žmonių – vadinasi, blogai, todėl reikia gydytis „natūraliais būdais“. Šitą argumentą labai mėgsta alternatyvioji medicina, o apskritai čia yra tiesiog logikos klaida.

Bendrumo, kolektyvinio teisumo jausmas – mes vs. jie

Smagu turėti bendraminčių ratelį. Jautiesi toks išskirtinis, privilegijuotas – žinantis Tikrąją Tiesą. Matai savo „aktyvizme“ prasmę, nes tiki, kad darai gera, o savo grupėje sulauki palaikymo, jautiesi saugus, kai oponentai iš tavęs tyčiojasi ir net nebando tavęs suprasti.  


Kol kas sugalvoju tiek. Anti-vaxxerių bruzdėjimas paremtas daugybe tarpusavyje susimakalavusių motyvų, todėl naivu tikėtis, jog pakeisime jų nuomonę, tiesiog pateikę tvirtus mokslinius argumentus apie vakcinų saugumą ar apeliavę į moralinę mūsų atsakomybę prisidėti prie bendro visuomenės imuniteto. Jei norime ne tik pasišnekėti su savimi, turime turėti omenyje visą jų socialinį kontekstą ir, svarbiausia, bendrauti pagarbiai.  

Žinau, kaip sunku jausti pagarbą žmonėms, kurie dėl savo neišmanymo kelia grėsmę aplinkiniams ir dėl kurių neatsargių teiginių mokslininkai sugaišta daugybę laiko (ir pinigų), atlikdami juos paneigiančius tyrimus. Aš pati dažniausiai vos tvardausi – mane kraupina ir glumina žmonių atsisakymas nagrinėti temą normalaus mokslo kontekste, bet stengiuosi pajusti bent menkutę pagarbą žmonėms, kurių pirminiai motyvai šiaip jau gal ir geri. Juk retas kuris neskiepija savo vaiko dėl to, kad siekia kankinančios jo mirties – daugelis linki vaikui gero, tik dėl anksčiau išvardintų priežasčių yra įsitikinę, kad būtent neskiepijimas yra geriausia, ką jie gali dėl vaiko padaryti.

Gerbti reikėtų ne nuomonę – ji gali būti visiškai klaidinga ir nepagrįsta, – bet žmogų, kuris atėjo iš kito socialinio konteksto, turi kitokį pasaulio supratimą, kitokius polinkius ir silpnybes.

Gerbti mažiausiai tiek, kad neišvadintum jo debilu, ir daugiausiai tiek, kad pabandytum surasti bent vieną bendrą vertybę, į kurią orientuojantis galima kažką išjudinti.  

Tikriausiai pagarbi ir brandi diskusija dažnu atveju nepavyks (anti-vaxxeriai irgi nėra pagarbos, pozityvumo ir nuoseklumo įsikūnijimai), bet gal vis tiek bus geriau nei eilinis apsižodžiavimas, kurio vienintelis juntamas efektas – mėšlo skonis burnoje.

Jei nusprendėte diskutuoti su anti-vaxxeriu

  • Nesityčiokite – taip tik sustiprinsite jo gynybiškumą. Išlaikykit pagarbų toną, pasistenkite emociškai neįsitraukti į diskusiją, nes greit prarasite savitvardą (ir atrodysite kaip psichiškai nestabilus farmacininkų vergas).
  • Jeigu tyčiojasi iš jūsų – nepasiduokite provokacijai. Net negėdinkite dėl nekultūringo elgesio. Geriau tiesiog bendraukite ramiai, dalykiškai, geranoriškai – orientuokitės į pašnekovo kalbos turinį, o ne į formą. Tegul jis pats pajunta jūsų bendravimo kontrastą. Kontakto su adekvatumu visiškai nepraradęs žmogus pats susigės ir susitvarkys savo toną. O jei ne, tada žr. paskutinę pastraipą.
  • Užduokite kuo daugiau atvirų klausimų – taip galėsite išsiaiškinti pagrindinius anti-vaxxerio argumentus bei vertybes. Išgirdę atsakymus, neskubėkite pateikti kontrargumentų, konfrontuoti nelogiškumų ir melo – geriau užduokite dar daugiau smalsių klausimų. Apibendrinkite jo samprotavimus ir būtinai pasitikslinkite, ar teisingai supratote. Gali būti, kad atsakinėdamas į jūsų klausimus, anti-vaxxeris pats pajus, kad kai kur nėra nuoseklus.
  • Kategoriškai neatmušinėkite anti-vaxxerio teiginių juos paneigiančiais moksliniais šaltiniais – gali būti, kad nuožmus konfrontavimas tik sustiprins jo gynybiškumą ir pirminę nuomonę. Pasirinkite nuosaikesnį, geranoriškesnį toną bei kuo patikimesnius, neutralesnius šaltinius.
  • Orientuokitės į jo vertybes. Jeigu jam svarbu pasirinkimo laisvė – kalbėkite apie pasirinkimo laisvę, apie ją sekančią neišvengiamą atsakomybę (pvz., sprendžiant už savo nepilnamečius vaikus arba nepasiskiepijus rizikuoti ne tik pačiam apsirgti, bet ir užkrėsti silpnesnio imuniteto žmones). Šiame kontekste galima pristatyti ir jūsų nuomonę iliustruojančius, papildančius duomenis. Jei žmogui svarbus natūralumas, galima kalbėti apie po vakcinos natūraliai susiformuojantį imunitetą arba apie tai, kokio „nenatūralaus“ gydymo apsirgus padeda išvengti prevencinė vakcina.

Tai tikrai nėra logikos viršūnė, bet labai sunku logikos rėmuose diskutuoti su žmogumi, kuris nesivadovauja logika. Besiremdami oponento išsakytais teiginiais, bent jau rodote, kad suprantate jo argumentus.

  • Dalinkitės konkrečiais pavyzdžiais. Tai irgi nėra logikos viršūnė, bet verta turėti omenyje, kad antiskiepininkus neretai sukrečia būtent pavienės, bet itin grafiškos „skiepų žalos“ istorijos. Vargu, ar pavyks lengvai pro tokias istorijas prasimušti logikos plaktuku – geriau pasitelkti jų pačių „ginklus“.
  • Jei kalbate viešai, visada turėkite omenyje, kad jūsų klausosi ne tik konkretus anti-vaxxeris, bet ir platesnė auditorija. Formuluokite savo pasisakymus taip, kad jie būtų suprantami ir priimtini tai auditorijai.

Ir, svarbiausia, jeigu matote, kad antiskiepininkas yra super kategoriškas – nevarkite. Labai lengva įsitraukti į beprasmius ginčus, iš kurių abi pusės pasitraukia tik sustiprinusios savo išankstinę nuomonę. Tai atima daug laiko ir emociškai išvargina – geriau savo dėmesį skirti tiems, kurie turi bent šiek tiek potencialo pakeisti nuomonę. Anaiptol ne visi nesiskiepijantys ir savo vaikų neskiepijantys žmonės yra visiški anti-vaxx konspiracininkai. Kai kuriems tiesiog trūksta patikimos informacijos ir motyvacijos – suteikite ją.


Tolesniam pasiskaitymui ir pasiklausymui: