Mano Instagram sekėja Edita kadaise užklausė: „Tai sveika tas pienas ar nesveika? Dietologai teigia, kad jis tiesiog nereikalingas, bet jei visą gyvenimą jį geriame, ar mes išmokstame – turime kuo jį apdoroti? Tai gal jis nors ir nereikalingas, bet nekenkia?“

Prestižiniame The New England Journal of Medicine kaip tik išspausdinta išsami pieno vartojimo ryšio su sveikata analizė, kuria remiantis ir atsakysiu.

Willett, W. C., & Ludwig, D. S. (2020). Milk and Health. New England Journal of Medicine, 382(7), 644-654.
Laikina (30 d.) prieiga prie pilno straipsnio – čia.

Kalbant apie daugmaž pilnavertiškai besimaitinančius ir jokiai pieno sudedamajai daliai nealergiškus žmones, šioje analizėje nepatvirtinta nė viena sveikatinanti pieno savybė. (Na, nebent greitesnis vaiko augimas ir didesnis galutinis ūgis, bet tai turi savų rizikų.) Pieno vartojimas (nei vaikystėje, nei paauglystėje ar suaugusiame amžiuje) nesisieja su tvirtesniais kaulais, su mažesniu kūno svoriu, mažesne diabeto rizika ir mažesniu bendru mirtingumu.

Gali būti, kad pienas išprovokuoja kai kurių vaikų alergijas ir egzemą. Suaugusiame amžiuje pienas gali išprovokuoti astmos paūmėjimą.

Bet nepatvirtinti ir kai kurie pieną keiksnojančiųjų teiginiai. Pvz., didesnis pieno produktų suvartojimas nesisieja su didesne širdies ir kraujagyslių ligų ir krūties ir kiaušidžių vėžių rizika, o žarnyno vėžio rizika tarp suvartojančių daugiau pieno atrodo mažesnė.

Užtat pieno suvartojimas siejasi su kai kuriais kitais vėžiais: nuosekliausiai fiksuojamas ryšys su prostatos vėžiu, ypač agresyviomis jo formomis. Dar randama sąsajų su gimdos vėžiu.

„In international comparisons, consumption of dairy products is strongly correlated with rates of breast cancer, prostate cancer, and other cancers. The effects of milk consumption on plasma IGF-I, which predicts increased risks of prostate and breast cancers, provides a plausible mechanism. In prospective cohort studies, milk consumption is most consistently associated with a greater risk of prostate cancer, especially aggressive or fatal forms, but not with a greater risk of breast cancer. Total dairy intake has been associated with a greater risk of endometrial cancer, particularly among postmenopausal women who are not receiving hormone therapy, a finding possibly related to the sex-hormone content of dairy products.“

Tiesa, šitos sąsajos – ne tokios akivaizdžios, kaip tarp kokio ten rūkymo ir plaučių vėžio. Teigti priežastingumo negalime, nes tyrimai, kuriais remiamasi, turi nemenkų ribotumų:

„A major limitation of the existing literature is that almost all prospective studies have been initiated among persons in midlife or later, whereas many cancer risk factors operate in childhood or early adult life.“

O apskritai, tyrimų rezultatai labai priklauso nuo to, su kuo lyginamas pieno suvartojimas. Jei lyginam pieną su saldintais limonadais ar raudona mėsa – rezultatai bus pieno naudai, bet jei, tarkim, vertinant diabeto riziką lyginamas pienas su kava – kava laimi. Ech, kava visada laimi

Žodžiu, nėra viskas super duper aišku ir vienareikšmiška, bet šiuo metu žinios – tokios. Analizės autorių pozicija maždaug tokia, kad pienas gali būti maistingas skurdaus raciono papildymas, bet tiems, kurie turi platesnį pasirinkimą, yra maistingesnių ir galimai saugesnių alternatyvų.

„In our opinion, the current recommendation to greatly increase consumption of dairy foods to 3 or more servings per day does not appear to be justified. The optimal intake of milk for an individual person will depend on overall diet quality. If diet quality is low, especially for children in low-income environments, dairy foods can improve nutrition, whereas if diet quality is high, increased intake is unlikely to provide substantial benefits, and harms are possible. When consumption of milk is low, the two nutrients of primary concern, calcium and vitamin D (which is of particular concern at higher latitudes), can be obtained from other foods or supplements without the potential negative consequences of dairy foods. For calcium, alternative dietary sources include kale, broccoli, tofu, nuts, beans, and fortified orange juice for vitamin D, supplements can provide adequate intake at far lower cost than fortified milk.“

Taigi, balandžio atsakymas. Jei turima pakankamai alternatyvų, nėra reikalo gerti pieną. O galvojant apie galimai didesnę kai kurių vėžinių susirgimų riziką, gyvūnų gerovę bei aplinkosaugą, pieno vertėtų gerti mažiau, o gal ir visai negerti. 🙂

Mano mėgiami Kurzgesagt neseniai sukūrė video apie pieną. Jame akcentai dėliojami kitur nei mano nagrinėtoje analizėje, bet bendra išvada vis tiek nesikeičia – pienas nėra sveikatinantis produktas.

Mano interesų konflikto galimybė: su pienu yra taip, kad aš jo nevartoju. Kaip ir mėsos. Ne dėl sveikatos – dėl etinių įsitikinimų. Gali kilti įtarimas, kad norėsiu visus atkalbėti nuo šių produktų vartojimo ir tyčia ieškosiu mano nuomonę patvirtinančių tyrimų, bet ŠIAIP TAI stengiuosi nebūti ta vegane, kuri įtikinėja gąsdinimais. Man neatrodo sąžininga iškreiptai pateikti realybę, net ir siekiant gerų tikslų. Ir apskritai, man svarbesnis klausimas yra ne ar kažkuris gyvūninis produktas kenkia, o ar galima pilnavertiškai maitintis be jo.