Kaip pastebi mokslo naujienų portalas Popular Science, po kiekviena rėksminga paprastus atsakymus į sudėtingus sveikatos klausimus žadančia antrašte slepiasi mokslinis straipsnis, kurio daugelis (įskaitant pačius naujienos autorius) net neskaitė.

Mokslo naujienose dažnai minima, kad štai atliktas naujas tyrimas, kuris nustatė, kad kažkas sukelia kažką. Skaitytojai priima tai kaip mokslinį faktą – juk atliktas tyrimas! Deja, susiradus patį tyrimą, paaiškėja, kad naujienoje jis savaip pagražintas. Nei mokslininkai nustatė priežastingumą, anei jų tyrimo rezultatai pritaikytini gyvenime, bet argi kam nors būtų įdomi tokia naujiena: „Mokslininkai nustatė, kad šalyse, kuriose suvalgoma daugiau riešutų, bendras mirtingumas mažesnis, bet visiškai neaišku, ar to nenulemia kiti svarbūs faktoriai kaip fizinis aktyvumas ar daržovių suvartojimas.“ Geriau gi tiesiog parašyti: „Mokslininkai nustatė: sauja riešutų per dieną apsaugos jus nuo ankstyvos mirties.“

Tai yra mokslinių faktų iškraipymas. Jis gali vykti tyčia arba netyčia. (Apie tai truputį kalbėjau LRT radijo laidoje „Sveikata“.)

Žurnalistai gali netyčia iškreipti mokslinius faktus, tiesiog nuoširdžiai nesuprasdami tyrimo rezultatų. O tyčia faktai iškreipiami norint pritraukti dėmesį – paprasčiausius paspaudimus ant naujienos, komentarus ir pasidalinimus nuoroda. Visi žinom, kad naujienų portalai tiesiogine ir perkeltine prasme minta iš skaitytojų dėmesio, ir užuot kūrus kokybišką turinį, daug paprasčiau ir pigiau tiesiog kreivai šleivai išversti kokią nors naujieniūkštę žmones jaudinančia tema. Kitą dieną galima paskelbti visiškai priešingai teigiantį straipsnį – kam gi rūpi nuoseklumas ir faktų tikrinimas. Svarbu palaikyti nuolatini spaudaliojimo ant naujienų pulsą.

Dar faktai tikslingai iškreipiami norint suformuoti savo auditorijos nuomonę kokiu nors klausimu. Čia jau gali veikti ne tik paprastų paspaudimų ir dėmesio siekimas, bet ir verslas arba propaganda suinteresuoti asmenys.

Tai čia naujienų portalų momentas. Bet moksliniai faktai gali būti tyčia iškreiptai pateikiami ir pačių mokslininkų – pvz., atlikus tyrimą, jie arba juos atstovaujančios institucijos gali parašyti visiškai neadekvatų pranešimą spaudai, kuriame išpučiami tyrimo rezultatai ir perdedamas tyrimo reikšmingumas. Kartais pranešimai spaudai parašomi apie dar niekur nepublikuotus tyrimus. Žiniasklaida pasigauna tai kaip patikimą naujieną, o pats tyrimas taip ir nebūna publikuojamas jokiame patikimame moksliniame žurnale – dėl metodinių klaidų ar dar ko.

Pvz., kai domėjausi atspariu krakmolu, radau kelis pranešimus užsienio žiniasklaidoje apie Šri Lankos mokslininkų tyrimą, kuriame jie nustatė, kad išvirus ryžius su šaukštu kokosų aliejaus ir juos atšaldžius, susidaro super duper krakmolas – dėl to kalorijų ryžiuose sumažėja 60%. Ohoho! Tik kad visos naujienos remiasi tik pranešimu konferencijoje – joks šių mokslininkų tyrimas taip ir nebuvo niekur išspausdintas.

Jei persidirbę ar mokslinių žinių neturintys žurnalistai nepatikrina pirminio šaltinio ar nesupranta, kas jame parašyta, visuomenė gauna ne naujieną, o melagieną.

Aišku, portaluose dirba ar jiems savo straipsnius siunčia ir rimtai į mokslo komunikaciją žiūrintys autoriai – labai džiaugiuosi išsamiais ir atsakingai parašytais jų straipsniais, tik gaila, kad jų darbas paskęsta bendrame šlamšto sraute. Atsakingas autorius patikrina pirminius šaltinius ir pasikonsultuoja su tos srities ekspertais – ne tik tyrimo autoriais, bet ir su tyrimu nesusijusiais mokslininkais.Žodžiu, jei domiesi mokslo naujienomis, kad nesprogtų galva nuo vienas kitam prieštaraujančių „faktų“, būtina jas vertinti su sveiku skepticizmu. Kaip? Popular Science surašė pagrindinius principus, aš dar pridėsiu nuo savęs.

Pirmiausia reikia susirasti tyrimą, kuris minimas naujienos straipsnyje. Jeigu straipsnyje nėra nuorodos, galima ieškoti Google Scholar suvedus turimą informaciją: bent vieną iš tyrimo autorių, bent apytikslį tyrimo pavadinimą ir metus.* Tada skaitant išsiaiškinti šiuos dalykus:

Ar tyrime tirta būtent tai, apie ką naujienoje daromos išvados?

Jeigu naujienoje teigiama, kad mokslininkai nustatė, jog mėlynės apsaugo nuo vėžinių susirgimų, kas būtent nustatyta tyrime? Tirti vėžiniai susirgimai ar kažkoks kitas rodiklis? (Pvz., ląstelių oksidacinis stresas, kuris išvadose bandomas sieti su vėžiniais susirgimais.)

Ar tyrime tikrai nustatytas priežastinis ryšys?

T. y. ar tikrai nustatyta, kad kažkas kažką nulemia. Priežastinį ryšį nustatyti labai sudėtinga. Tam tikrai neužtenka patikrinti, ar kokie nors du rodikliai yra tarpusavyje susiję.** Tam, kad įvertintume, tyrinėtas ryšys ar priežastingumas, reikėtų pažiūrėti į tyrimo metodą. Jeigu jame rinkta statistika apie imtis – tirtas tik ryšys. Jeigu tirtose panašiose imtyse tyrėjai patys keitė kokį nors kintamąjį (pvz., viena imtis tyrėjų paliepta kasdien valgė mėlynes, o kita – ne) – vadinasi, tirtas priežastingumas.

Nustatęs ryšį tarp dviejų reiškinių, negali garantuoti, kad nėra jokio šalutinio imčių skirtumus nulemiančio faktoriaus. Pvz., galbūt tie, kurie suvalgo daug mėlynių, yra sveikesni, bet gal tą sveikumą nulemia ne mėlynės, o tai, kad jie apskritai labiau rūpinasi savo sveikata, todėl yra fiziškai aktyvesni ir valgo daugiau vaisių, daržovių ir mėlynių. Jeigu tyrėjai visiems tiriamiesiems paskirtų vienodą mitybos racioną, bet vieniems į jį įtrauktų mėlynes, o kitiems – ne, tokio tyrimo rezultatai rodytų tikėtiną priežastingumą: kad mėlynės pagerina žmonių sveikatą.***

Kokia tyrimo imtis?

Kiek žmonių tirta, koks jų amžius, socioekonominis statusas – t. y. ar galima tyrimą su šia imtimi pritaikyti visai populiacijai.

Pvz., anksčiau nustatyta, kad visiški abstinentai yra nesveikesni nei „saikingai“ alkoholį vartojantys, ir teigta, kad truputis alkoholio – sveika. Pažiūrėjus į cituojamas studijas atidžiau, paaiškėja, kad visiškų abstinentų imtis buvo labai nereprezentatyvi, nes daugelis abstinentų alkoholio atsisako būtent dėl labai rimtų sveikatos problemų. Taip pat ir teiginiai apie raudono vyno „naudą“ sveikatai paremti nesulyginamomis imtimis – juk, tarkim, degtinę dažniau renkasi žemesnio socioekonominio statuso žmonės, kurių sveikata pašlyja dėl daugybės su alkoholio vartojimu nesusijusių faktorių: sunkaus fizinio darbo, ribotos sveikatos apsaugos ir pan. Tai nereiškia, kad vynas yra pats savaime sveikatą gerinantis produktas – tai reiškia tik kad vyną renkasi sveikesni žmonės.

Kitas klausimas – ar tiriamieji buvo žmonės. Žiniasklaidoje dažnai „pamirštama“ paminėti, kad tyrimas atliktas su pelėmis arba ląstelių kultūrose, o išvados daromos tokios, tarsi būtų tirti žmonės.

Kiek reikšmingi tyrimo rezultatai?

Tyrimas gali nustatyti pačius įdomiausius ryšius ir priežastingumus, bet kiek jie svarbūs gyvenime? Jei rizika susirgti itin retu vėžiu padidėja 20% – tai daug ar mažai? Tarkim, 20% pridėjus prie bendros 0,3% rizikos gaunasi 0,36%. Populiacijoje tiek padidėjusi rizika vargu, ar išvis būtų statistiškai reikšmingai pastebima. Labai rekomenduoju pažiūrėti šią statistikos pamokėlę, kad geriau suprastumėte procentus ir riziką.

Pvz., neseniai paskelbta, kad nesūdytos pomidorų sultys gali sumažinti širdies ligų riziką. Pasižiūrime į tyrimą:

  1. Tirti ne susirgimai širdies ligomis, o su jais siejami rodikliai: kraujo spaudimas, lipidų profilis ir gliukozės tolerancija.
  2. Tiriamieji metus kasdien išgėrė bent po buteliuką pomidorų sulčių – tai gana didelis ir sistemingas raciono pokytis. Be to, nematuota, kiek pokyčiai priklauso nuo suvartojamo sulčių kiekio.
  3. Statistiškai reikšmingi pokyčiai nustatyti tik kai kuriuose rodikliuose, o ir jie – gana nedideli, pvz., sistolinis kraujo spaudimas nuo vidutiniškai 141.2 iki 137.0 mmHg, diastolinis – nuo 83.3 iki 80.9 mmHg, o LDL kristelėjo nuo 155.0 iki 149.9 mg/dL. Na, kaip po metų pomidorų sulčių liurlinimo, sakyčiau, gana nedramatiški pokyčiai. Ir čia kalbama apie vidurkius – kažkam spaudimas galbūt padidėjo, kažkam jis pamažėjo labiau.
  4. Tyrime nebuvo kontrolinės grupės, kurios tiriamieji būtų tiek pat laiko jokių pomidorų sulčių negėrę, tad negalima palyginti, kiek pokyčiai tyrimo pabaigoje yra nulemti natūralaus svyravimo. Kiti tai nulemti galėję gyvenimo būdo pokyčiai kažkodėl matuoti tik pusėje imties.

Turėdama tokius tyrimo rezultatus, aš manyčiau, kad tai yra gal ir įdomi, bet detalesnių tyrinėjimų neabejotinai reikalaujanti tema. Tikrai nepulčiau teigti, kad pomidorų sultys sumažina širdies ligų riziką, ar tuo labiau kasdien jų gerti. Čia toks, kaip sako amerikonai, wild claim.

Ar tyrimo autoriai turi kokių nors interesų konfliktų?

Normaliuose žurnaluose publikuojamuose tyrimuose autoriai privalo nurodyti, kas remia jų studiją, ir įvardinti potencialius savo interesų konfliktus. Dažniausiai tai būna išskiriama tyrimo pabaigoje. Pvz., minėtą pomidorų sulčių tyrimą rėmė Kikkoman korporacija. Jie labiausiai žinomi dėl savo sojų padažo, o kas čia žino, gal ir pomidų sultis planuoja paleisti į rinką.

Interesų konfliktus verta turėti omenyje, neprošal paieškoti atitinkamų tyrimų be interesų konfliktų, bet kartais jų paprasčiausiai nebūna. Tai, kad studiją remia kokia nors suinteresuota kompanija, dar nereiškia, kad pats tyrimas yra niekinis. Etiški mokslininkai sugeba suderinti profesionalumą su savų lūkesčių turinčiais paramos šaltiniais, o kai kuriems šališkiems mokslininkams nereikia ir akivaizdžios verslininkų paramos, kad jų tyrimai būtų itin prasti. Tiesiog reikia vertinti anksčiau minėtus klausimus.

Ar nėra naujesnių ar kokybiškesnių to reiškinio tyrimų?

Kartais savo žinias tingintys atsinaujinti ar šiaip šališki naujienų autoriai mėgsta cituoti, švelniai tariant, ne pačios geriausios kokybės tyrimus, nors jau seniausiai yra daug geresnių. Taip kalbant apie GMO „pavojus“, vis dar cituojamas liūdnai pagarsėjęs Séralini, arba mikrobangų krosnelių „žala“ vis dar grindžiama „šveicarų mokslininkų“ tyrimu.

Visada verta paieškoti daugiau tyrimų ir jų metaanalizių – naujienoje cituojamas tyrimas patvirtina ar paneigia jų rezultatus?
Ar įvertinus ankstesnius klausimus, šis tyrimas yra pakankamai tvirtas, kad būtų galima juo, net ir prieštaraujančiu kitai literatūrai, pasikliauti?

Ką apie šį tyrimą sako ne delfiai, o ekspertai?

Ką šiuo klausimu sako sveikatos organizacijos?

Sveikatos organizacijos savo pozicijas susiformuoja besiremdamos mokslinių tyrimų visuma. Gali atrodyti, kad nereaguodamos į pavienius jų pozicijai prieštaraujančius tyrimus jos yra sustabarėjusios ir trukdo mokslo progresui, bet jei naujas tyrimas nėra didelės apimties ir tinkamos metodikos, visiškai suprantama, kodėl organizacijos neskuba keisti nuomonės. Kitu atveju jos linguotų kaip nendrės vėjyje sulig kiekvienu preliminariu tyrimėliu, ir ilgainiui parastų visuomenės pasitikėjimą. Mokslo pasaulyje labai svarbi kritinė tyrimų masė – nusistovėjusį mokslininkų konsensusą pakeisti sunku, bet įmanoma tikslingai ir kokybiškai dirbant.

O šiaip pagrindinė gudrybė vertinant mokslo naujienų patikimumą yra tokia:

Jeigu kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai tai ir nėra tiesa.


* Jei Google Scholar randate tik tyrimo santrauką, pasinaudokite Sci Hub. Suveskite ten tyrimo pavadinimą arba nukopijuokite jo nuorodą (arba DOI) ir skaitykit pilną tyrimą į sveikatą. Galima pykti, kad čia kaip koks mokslinių straipsnių piratavimas, bet aš manau, kad kiekvienas žmogus turi teisę į savarankišką informacijos studijavimą. Jei jums toks būdas atrodo nepriimtinas, galima rašyti tyrimo autoriams ir prašyti, kad jie jį atsiųstų. Dažniausiai autoriai mielai jį atsiunčia. Arba Reddit’o mokslininkų bendruomenė pasinaudodami savo prisijungimais prie duomenų bazių parsiųs jums norimą tyrimą. Rezultatas – toks pats, kaip su Sci Hub, tik daug ilgesnis, tai ką aš žinau.
** Tokiu atveju galėtume teigti, kad Autizmą sukelia ekologiškas maistas, nes augant jo pardavimams daugėja Autizmo diagnozių…
*** Tokie būtų bendri principai, bet mokslo pasaulyje viskas gerokai sudėtingiau. Didžiulės ryšį nustačiusių tyrimų metaanalizės gali nustatyti ir labai tikėtiną priežastingumą, o eksperimentų rezultatai nebūtinai yra reikšmingai pritaikomi kasdienybėje dėl juose naudojamų arkliškų dozių, produkto vartojimo būdo ar šiaip nustatyto gana menko poveikio. Pvz., Mendelian randomisation (neradau, kaip verčiasi į lietuvių kalbą) metodu iš stebimųjų tyrimų neseniai nustatyta, kad antsvoris sukelia širdies ir kraujagyslių ligas. Anksčiau būdavo galima pagrįstai teigti tik kad šie du dalykai siejasi, bet nebūtinai priežastiniais ryšiais.


Dar siūlau paskaityti The Pharma Fist dekonstrukciją, kurioje pademonstruojamos pagrindinės šališkų mokslininkų naudojamos gudrybės – su jomis bet kuris tyrimas gali „parodyti“ bet ką. Žinant jas, lengviau atskirti maklę nuo normalaus tyrimo.