Man buvo kokie 5 metai, kai po Kūčių vakarienės pas mus atėjo tikrų tikriausias Kalėdų Senelis. Nors ir buvo apsirengęs ne tokiais rūbais, kaip Coca-Colos reklamoj, žinojau, kad jis tikras: senas, barzdotas, įraudusiais skruostais, turėjo kažkokią masyvią lazdą ir didelį, bet jau apytuštį dovanų maišą. Susijaudinus padeklamavau eilėraštuką, o Senelis ištraukė dryžuotą kamuoliuką ant gumytės (wtf), dar gal kokių saldainių… Visų detalių nepamenu, bet tai buvo vienintelis kartas, kai namuose pasilabinom su Kalėdų Seneliu: visus kitus kartus jis prasmukdavo nepastebėtas. Ir iki šiol prasmunka. Būna, dovanų man palieka ne tik mano, bet ir mano draugų namuose, darbe…

Visi žinom pagrindinius faktus apie Kalėdų Senelį: kad jis gyvena Laplandijoj, turi skraidančius elnius ir roges… Neįdomu. Bet mokslininkai gi irgi žmonės – jie nori geriau suprasti ir pažinti Kalėdų Senelį, todėl jį analizuoja geriausiai, kaip moka – moksliniais metodais. Tų tyrinėjimų rezultatus aš ir pristatysiu, tarpuose pamaišydama veganišką silkę, kurią ruošiu Kūčioms. (Nes, kaip visi jau žinome, aš esu veganė, hehe.)

Pirma dalis – ką žinom apie Kalėdų Senelį: dermatologijos, epidemiologijos, chronobiologijos bei mitybos mokslų indėliai. Antra – ką žinom apie tikėjimą juo: čia jau daugiau kognityvinė bei raidos psichologija ir antropologija.

Kiek kalorijų Kūčių naktį suvartoja Kalėdų Senelis?

Wormser, G. P., & Ladenheim, A. (2018). How many calories did Santa Claus consume on Christmas Eve? Wiener Klinische

Europoj gal ne tiek, bet JAV įprasta Kalėdų Seneliui palikti stiklinę pieno ir kelis sausainius – Senelis tokių vaišių randa bent 49% namų ir viską suvalgo.

Tai taip paskaičiavus, gaunasi, kad per naktį vien JAV jis suvartoja 9.9 milijardų kilokalorijų. Tai yra 2,7 mln. kartų daugiau nei įprasto tokių matmenų vyro poreikis. Net atsižvelgiant į tai, kad Senelis dirba sunkų fizinį darbą – su savo maišu kabarojasi kaminais – atsimeta viso labo 54.2 milijono kilokalorijų.

If each home leaves out three cookies, and assuming that the average cookie contains 50–100 Calories, plus an 8-ounce glass of milk (~135 Calories), Santa can anticipate at least a 275 Calorie or 1150 kilo- Joules (kJ) snack waiting for him at each house he visits. Therefore, before the night is out, he will have consumed approximately 9.9 billion Calories (41.4 billion kJ), just from the visit to the USA.

Bet Kalėdų Senelis, atrodo, nepriauga svorio. Ir nepanašu, kad jo sveikata stipriai kentėtų, nes dovanų kasmet gaunam. Skaičiai per daug dideli, kad tai galėtų paaiškinti greitas metabolizmas arba skrandžio sumažinimo operacija.

Tyrimo autorių išvada: tai – Kalėdų stebuklas.

Kas būtų, jei Kalėdų Senelis sirgtų tymais arba gripu?

Furuse, Y. (2019). What would happen if Santa Claus was sick? His impact on communicable disease transmission. Medical Journal of Australia, 1–2. https://doi.org/10.5694/mja2.50420

Sakoma, kad Kalėdų Senelis aplanko tik gerus vaikučius. Nežinau, kaip ten su tuo gerumu, bet statistika rodo, jog 90% amerikiečių ir europiečių namų sulaukia jo vizito. Jeigu jis sirgtų kokia nors užkrečiama liga, visai tikėtina, kad kartu su dovanomis paliktų ir patogenų.

Taigi, mokslo žmonės pamodeliavo, kas galėtų nutikti, jei Kalėdų Senelis sirgtų tymais arba gripu. Kadangi visi žinom, jog Senelis veikia paslapčia ir su vaikučiais naktį nesiglebėsčiuoja (išskyrus mane, kai man buvo 5-eri), tyrėjai į skaičiavimus įtraukė santa-faktorių, atspindintį Senelio darbo specifiką.

Nustatyta, kad jei visuotinis pasiskiepijimas mažesnis nei 95% populiacijos, Senelio apsilankymas gali neplačiai, bet statistiškai reikšmingai paskleisti gripo ir ypač tymų užkratą.

We found that disease transmission by Santa Claus potentially has a great impact on public health. When Santa Claus was infected with influenza and transmitted the disease effectively through contact with children, the final size of a seasonal outbreak increased slightly but statistically significantly. The impact of Santa Claus visiting was even greater for measles; visits while he was measles-infected typically caused large outbreaks, especially when vaccination coverage was low.

Ne juokas! Tyrimo autoriai dalijasi praktiniais patarimais, į kuriuos Kalėdų Senelis turėtų atsižvelgti: kuo mažiau kontaktuoti su žmonėmis, dažnai plauti rankas ir veidą prisidengti kauke.

Kaip sako autoriai, tikėkimės, kad vienintelis užkrečiamas dalykas šįmet bus Kalėdų Senelio juokas, ho ho ho!

Profesinės Kalėdų Senelio ligos

Charlier, P., & Kluger, N. (2019). Work-related skin diseases of Santa Claus. Journal of the European Academy of Dermatology and Venereology, 0–2. https://doi.org/10.1111/jdv.15381

Kalėdų Senelis dirba ekstremaliomis sąlygomis: temperatūrų kontrastai, prastai kvėpuojantys rūbai, grūdimasis per siaurus ir purvinus kaminus, daug kosminės radiacijos, elnių įkandimai, mažai dienos šviesos, svorių kilnojimas…

Dermatologai teigia, kad taip dirbant ir dar stresuojant neišvengiamos visokios ligos. Kadangi odos ligos nėra labai estetiškos, nuorodų ir iliustracijų nedėsiu, tik pavardinsiu: nuožvarbos, dilgėlinė, šalčio sukeltas panikulitas, seborėjinis dermatitas, odos vėžiai, kontaktinė alergija (elnio epiteliui), kaulų ir raumenų ligos nuo fizinio ir monotoniško darbo: pvz.: rotatoriaus rankogalio ašara (juokauju, nežinau, kaip tiksliai lietuviškai vadinasi – angliškai tai rotator cuff tear) arba epikondilitas. O kur dar stresas, miego trūkumas, jetlag’as – ne į sveikatą, ne į sveikatą.

Kalėdų Seneliui neprošal bent kartą per metus apsilankyti pas dermatologą, kad aptartų odos vėžio prevenciją ir visokių ten priemonių tinkamai odos priežiūrai įsigytų.

Ar Kalėdų Senelis – naktinis paukštis?

Randler, C. (2019). Is Santa Claus an evening owl? Chronobiology International, 36(4), 445–448. https://doi.org/10.1080/07420528.2018.1553886

Chronobiologai pagalvojo, kad jei jau psichologai ir psichiatrai leidžia sau per atstumą analizuoti Trump’ą ir kitokias žymias asmenybes, gal nieko blogo nenutiks, jei jie panagrinės Kalėdų Senelio chronotipą – t. y. jis labiau primena vyturį ar pelėdą.

“Although it might be dangerous for researchers to publish analyses about Santa Claus, because, given the possibility that he may be unsatisfied with my analysis, this could lead to an embargo of parcels for my whole family.”

Įvertinus visas viešai prieinamas Senelio charakteristikas (rūkymą, tipinę nuotaiką ir visokį ten elgesį), gaunasi statistiškai reikšminga išvada: Kalėdų Senelis – pelėda. Nežinau, ką daryti su šia informacija.


Gerai, o dabar įsivaizduokim, kad Kalėdų Senelio visgi nėra… Toliau – tyrimai apie kognityvinę vaikų raidą ir visokius kitokius su tikėjimu susijusius dalykus.

Kaip ilgai vaikai tiki Kalėdų Seneliu ir kaip jaučiasi supratę, kad jo nėra?

Anderson, C. J., & D, P. (1994). Encounter with Reality: Children’s Reactions on Discovering the Santa Claus Myth. Psychiatry: Interpersonal and Biological Processes, 25(2), 67–84.

Keista, kad Kalėdų Senelio fazę išgyveno daugelis, bet tyrimų, įvertinančių, kaip vaikai įtiki ar kaip jaučiasi, kai griūva Kalėdų Senelio mitas – labai nedaug. O ir tie – senoki, bet vis tiek įdomūs.

1994-aisiais apklausti 52 Kalėdų Seneliu nebetikintys vaikai ir jų tėvai, norint suprasti, kaip tėvai puoselėjo Kalėdų Senelio mitą, kaip vaikai jautėsi, supratę, kad jo nėra, kaip jautėsi tėvai… Žodžiu, jausmai ir jausmai apie jausmus.

Kalėdų Seneliu tikėti nustota maždaug septintaisiais gyvenimo metais, pusė vaikų patys palaipsniui išsiaiškino klastą. O šiaip jų reikšmingai nesukrėtė faktas, kad Kalėdų Senelis – išgalvotas. Jie juto pačius įvairiausius, bet labai neintensyvius jausmus (nustebimą, palengvėjimą, nusivylimą) – reakcijos buvo daugiau pozityvios. O tėvai visai nuliūdo: gal pasirodė, kad vaikas per greitai auga, gal išsigando, kad Kalėdos neteks dalies žavesio.

Beje, daugiau nei pusė vaikų toliau apsimetinėjo, kad tiki Kalėdų Seneliu.

Kaip vaikai supranta, kad Kalėdų Senelio nėra?

Haut, J. (1987). “I Believe in Santa Claus, But I Know He’s Not Real”: The Role of Ambivalence in Belief. University of California at Los Angeles, 3–12.

Kaip matėme ankstesniame tyrime, vaikai prie minties, kad Kalėdų Senelio visgi nėra, dažnai prieina palaipsniui. Kas vyksta jų mažose galvelėse kažkur aplink septintuosius gyvenimo metus?

Ūgtelėję vaikai išgyvena savotišką ambivalenciją: kaip ir supranta, kad Kalėdų Senelis greičiausiai netikras, bet vis tiek juo tiki. Tikėdami jie atmeta Senelio egzistavimą paneigiančius įrodymus – pvz., kai vyresnė sesė papasakoja apie tėvų spintoje supakuotas dovanas, vaikas sugalvoja, kad sesė nori jį apgauti ir kad jo tėvai negalėtų būti tų dovanų supakavę, nes jie juk dienomis dirba, o naktimis miega. Bet nenori eiti ir pats pažiūrėti į tėvų spintą – taip jis pasilieka sau galimybę, kad Senelis yra tikras. Bandydamas praktiškai įsitikinti jo tikrumu, tokią galimybę jis prarastų.

Mary, who had turned nine during the sequence of interviews, said, „Well, I believe in Santa Claus, but I know that he’s not real. So, I’ll put ‘believe’ there …….. If I hadn’t begged my dad, I would probably still think he was real. I don’t know why, I just think he is still real even though I know he’s not.“ I asked if she was sorry that she had begged her dad to tell her. „Yeah,“ she sighed. „It’s funner having an imaginary thing. Even if it’s not real it’s still fun thinking of things like that.“

Prie tokio jau skylėto mito puoselėjimo prisideda aplinkiniai, bet ir pats vaikas kurį laiką priešinasi savo paradigmos keitimui. Vėliau gi atsiranda smalsumas: jei anksčiau domino faktai apie Kalėdų senelį (kokie jo elnių vardai? kur jis gyvena? kaip jis atrodo?), dabar įdomiau, kaip jis veikia: kaip jam pavyksta viską suspėti? kaip jis mato, ar visi pasaulio vaikai gerai elgiasi?

Shtulman, A., & Yoo, R. I. K. (2015). Children’s understanding of physical possibility constrains their belief in Santa Claus. Cognitive Development, 34, 51–62. https://doi.org/10.1016/j.cogdev.2014.12.006

Vaikas jau suvokia fizinio pasaulio ribas ir atskiria, kokie įvykiai yra mažai tikėtini, o kokie – fiziškai neįmanomi. Kalėdų Senelis po truputį slenka į pastarąją kategoriją.

While some children might stop believing in Santa because they were told that Santa does not exist by a trustworthy informant (adult or peer), and other children might stop believing because they come to find the myth conceptually implausible, most children likely stop believing due to some combination of the two factors.

Kodėl Kalėdų Senelis prisimenamas tik prieš Kalėdas?

Barrett, J. L. (2008). Why Santa Claus is not a God. Journal of Cognition and Culture, 8(1–2), 149–161. https://doi.org/10.1163/156770908X289251

Kalėdų Senelis turi stebuklingų galių, vertingų žinių apie mus, tikslingai reiškiasi mūsų gyvenimuose ir motyvuoja mus užsiimti tam tikrais ritualais – kaip ir atitinka visus kriterijus, taikomus įvairių kultūrų dievams. Bet kažkodėl dar nesusikūrė Kalėdų Senelio Kultas, kuris jį šlovintų ir prisimintų ne tik prieš Kalėdas. Ir apskritai, tikėjimą Kalėdų Seneliu mes išgyvenam kaip vaikystės fazę, kuri praeina, kai suvokiame fizinio pasaulio ribas.

Suaugusieji netiki Kalėdų Seneliu, bet tiki įvairiais dievais, kurių egzistavimas irgi prieštarautų fizinio pasaulio riboms. J. Barrett savo esė atidžiau nagrinėja dievų kriterijus ir matuoja, ar jie tinka Kalėdų Seneliui. Jei įdomu, kas čia per dvigubi standartai – prašom.


Šįkart – tiek. Ačiū, kad skaitot, prenumeruojat, dalinatės ir gražiai komentuojat.

Linksmų švenčių!