Šiandien pagrindinė save mylinčio žmogaus taisyklė yra:

Per dieną išgerk bent 2 litrus vandens. Tiesiog vandens – ne jokių ten arbatų ar kavų, juo labiau ne arbūzų ar sriubų. Ir nelauk, kol pajusi troškulį – tada jau bus per vėlu, nes būsi dehidratavęs. Tiesiog įprask gerti. Pamatysi: oda susitvarkys, inkstai prasivalys, jausiesi žvalesnis, išsispręs problemos darbe, ataugs amputuota koja. Gerk ir viskas.

Pamenu, kursiokai sėdėdavo auditorijose apsidėlioję vandens buteliukais ir gertuvėmis – lyg būtų atėję ne į pusantros valandos trukmės neurofiziologijos paskaitą, o į kardio treniruotę. O aš tai ką, aš tai nieko – sėdėdavau kaip našlaitė be buteliuko, dehidratuodavau ir svajodavau, kaip po 9 metų rašysiu blog’ą ir dekonstruosiu tą vis dar gajų 2 litrų mitą.

Tas laikas atėjo, todėl sakau: šita iš kažin kur atsiradusi tiesa apie 2 litrus arba 8 stiklines vandens per dieną yra, švelniai tariant, netiesa. Ji paprasčiausiai neturi mokslinio pagrindo. Kažkas kažkada kažką leptelėjo, kažkas pacitavo tik dalį jo teiginio, ir mes iki šiol vadovaujamės štai tokia rekomendacija. 1945 metais JAV Maisto ir Mitybos taryba (Food and Nutrition Board) paskelbė, kad žmogus per dieną turi gauti apie 2,5 l vandens. Deja, po to sekęs sakinys, kad didžioji dalis šio kiekio yra paruoštame maiste, pasimetė istorijos tyruose – visi pradėjo kalbėti, kad reikia kasdien išgerti 2 litrus (nežinau, kur dingo ta pusė litro, neklauskit).

Būtent su išgėrimu ir prasideda keblumai. Pasitikslinkime:

Visų pirma, žmogaus kūnas per troškulį puikiai reguliuoja savo skysčių pusiausvyrą:

Rezultatai rodo, kad turėdami galimybę bet kada atsigerti, žmonės pajunta troškulį ir geria dar prieš išsivystant skysčių trūkumui. Toks elgesys – tikriausiai reakcija į subtilius signalus burnoje bei ryklėje. Tai įrodo žmogaus polinkį į išankstinį troškulį bei atsigėrimą.

Galima nesunkiai suprasti, kada jūsų organizmui trūksta skysčių: be stipraus troškulio, dar sumažės jūsų šlapimo kiekis ir jis bus tamsus. Esant rimtesnei dehidratacijai tapsite dirglus, pasimetęs, jums džius burna, įdubs akys (kad ir ką tai reikštų), oda praras elastingumą, bet, žinoma, tokios būklės nereikėtų laukti.  

Antra, tyrėjams nepavyksta įrodyti, kad normaliam kūno funkcionavimui reikia išgerti tokį kiekį vandens. Taip pat nėra įrodymų, kad didelio vandens kiekio gėrimas kuo nors padeda sveikatai: pagerina odos būklę, padeda inkstų veiklai, valo toksinus (apie „toksinus“ gal kada nors atskirai parašysiu), padeda jaustis energingesniu ar numesti svorio. Jeigu ką ir pavyksta „įrodyti“, tai mokslininkams, lobuojamiems tokių suinteresuotų kompanijų, kaip, pvz., Nestle Waters. Pvz., vis bandoma kelti paniką dėl visuotinės dehidratacijos – įsivaizduojate, du trečdaliai vaikų nesuvartoja pakankamai vandens! Dzin, kad ši išvada daroma remiantis nerealistiškai žemais standartais. Hmmm, kad ir kaip nekonspiraciškai bandyčiau suformuluoti, neišeina – dvelkia pritemptu mokslu, tarnaujančiu vandens bonkučių pardavėjų interesams.  

Trečia, vandens iš tiesų yra ne tik gryname vandenyje, bet ir maiste: vaisiuose, daržovėse, ką jau kalbėti apie sriubas. Sultys, arbata ir kava taip pat gali būti laikomi patikimais skysčių šaltiniais. Taip, net kava, kurios dehidratacinio poveikio kai kurie irgi nepagrįstai bijo – pasirodo, tai irgi yra mitas. Visi šie produktai prisideda prie skysčių atsargų organizme, todėl papildomai per prievartą gerti dar 8 stiklines gryno vandens gali būti ne tik nenaudinga, bet ir žalinga.

Pernelyg daug skysčių organizme gali sukelti apsinuodijimą… vandeniu. Taip, kai kūne pavojingai sumažėja druskos koncentracija, prasideda hiponatremija. Tokia būklė gali būti net mirtina.  Pirmieji jaučiami simptomai: pykinimas ir vėmimas, diarėja, galvos skausmas, pasimetimas, dezorientacija. Nesiėmus jokių priemonių, simptomai pereina į raumenų silpnumą, spazmus, traukulius, sąmonės netekimą ir komą. Tai – labai reta būsena, labiausiai gresianti aktyviai sportuojantiems, bet verta turėti omenyje.  

Taigi, valgykite daug vaisių, daržovių, visokių ten sriubų ir viskas turėtų būti OK. Kreipkite dėmesį į savo natūralų troškulio jausmą, šlapimo spalvą ir šiaip savijautą. Paprasta! O jeigu esate įpratęs gerti daug vandens ir manote, kad gerdamas jaučiatės geriau – puiku, džiaugiuosi, kad jums tai veikia, svarbu tik savo asmeninės patirties nebandyti paversti visuotine taisykle. Turėkime omenyje mokslinius duomenis bei tai, kad kitų žmonių patirtys skiriasi.

P. S. Jei dykumoje bėgate ultra maratoną, ignoruokite mano ankstesnį patarimą ir pasikonsultuokite dėl skysčių suvartojimo su specialistais, kad išvengtumėte ne tik dehidratacijos, bet ir hiponatremijos.

P. P. S. Savaime suprantama, stipriai prakaituojant ar viduriuojant reikia gerti daugiau skysčių nei įprasta. Jeigu kažkoks jūsų susirgimas (pvz., inkstų akmenys) reiškia, kad turite gerti daugiau vandens, apie tai jus tikriausiai informuos jūsų gydytojas.  

Skaitykite daugiau: