Į pabaigą eina 2019-ieji, o Lietuvoje vis dar klesti vandens jonizatorių parduotuvės, siūlančios jums savo sveikatos problemas išspręsti įsigijus stebuklingus prietaisus, kurie paprastą vandenį pavers Gyvybės Eliksyru.

„Vandens jonizatoriuose pagamintas jonizuotas vanduo natūraliai išjudina organizmo gyvybines galias, padeda palaikyti bendrą kūno ir sveikatos harmoniją kiekvieną dieną,“ – kokios skanios žodžių salotos, niam niam. Citata paimta iš realios įmonės puslapio, bet neminėsiu, kas tai per įmonė – nenoriu ir tingiu užsiimti raganų medžiokle.

Man svarbiausia, kad jūs suprastumėt, kas per velnias tas šarminis vanduo ir kodėl jums nereikia šarminti nei vandens, nei savo organizmo. Gal šis pavyzdys kada gyvenime pravers – na, pvz., kai atsidursit „Sveikatos dienose“ (čia tokia kasmetinė paroda Kaune) ir nuo adekvataus stendo nejučiom nuklysit pas dvasinius stuburo ištiesintojus, karmos išvalytojus ir pan. Arba kai kaimynės draugė pasiūlys jums stuburo išvaržą išsigydyti šarminiu vandeniu.

Trumpai papasakosiu, kas yra šarminis vanduo, ką žada jo šlovintojai, ką sako kokybiški klinikiniai tyrimai ir kodėl šarminio vandens mitas toks patrauklus.

Kas yra šarminis vanduo?

Tai vanduo, kurio pH yra šarminis (>7). Šiaip mūsų vandentiekio vanduo šarminis – jo pH maždaug 7,5, bet štai jonizuotas šarminis vanduo yra dar šarmingesnis – tvirtinama, kad jo pH 8-10. Gamtoje irgi pasitaiko šarmingesnis vanduo – tarkim, šaltinio vanduo, iš akmenų prisirankiojęs įvairių mineralų.

Vanduo šarminis gali būti dėl gamtinių aplinkybių (parduotuvėje kartais būna parašyta „natūraliai šarminis“), arba nes įpylėme į jį, tarkim, sodos, arba nes jis „pašarmintas“ specialiu prietaisu – vandens jonizatoriumi. Be abejo, vandens jonizatorių pardavėjai teigia, kad būtent jų aparatais pašarmintas vanduo turi ypatingų savybių.

Kodėl mums turėtų rūpėti vandens pH? Na… Šiaip neturėtų. Bet pasakykit tai šarminio vandens gėrėjams.

Sako, dėl klaikaus gyvenimo būdo ir katastrofiškos mitybos mūsų organizmai yra „rūgštiniai“ arba, kaip rašo žurnalas „Moteris“, „surūgę“. Būtent toks „užrūgštėjęs organizmas“, jų nuomone, kaltas dėl visų mūsų ligų: dėl vėžio, diabeto, aukšto kraujospūdžio, osteoporozės, silpnumo, celiuito, senėjimo, odos problemų, slenkančių plaukų, depresijos, sumažėjusio lytinio potraukio ir šiaip neatsparumo ligoms…

Norint išvengti šių negalavimų arba juos išsigydyti, reikia per mitybą subalansuoti savo organizmo pH. Kaip? Ogi gerti šarminį vandenį ir/arba maitintis pagal šarminės mitybos principus.

Šarminė mityba

Žinot, rašydama savo tekstus, aš vis nesutariu su savim. Viena vertus, norisi labai išsamiai dekonstruoti net ir didžiausias nesąmones, kad jūs tikrai viską suprastumėt ir matytumėt, jog temą išnagrinėjau nuodugniai ir nuoširdžiai. Kita vertus, kai teiginiai yra tokie… laukiniai, norisi gerbti jūsų laiką ir pateikti tik esmę. Ieškau kompromiso, bet jei jums trūksta išsamumo, teksto pabaigoje visada pateikiu papildomų skaitinių rekomendacijas ir cituojamus šaltinius – juos perskaitę sužinosite daugiau detalių.

Šarminė dieta išpopuliarino toks Robert O. Young. Šiaip jis nuteistas už tai, kad apsimetinėjo gydytoju, neturėdamas licencijos ir išsilavinimo. (Kitaip tariant, nes buvo šarlatanas ir mirtinai pakenkė žmonėms.) Jis parašė knygą „pH Miracle“, kurioje paėmė gana paprastą ir tikėtiną idėją, kad mityba ir gyvenimo būdas gali prisidėti prie ligų atsiradimo, bet išplėtojo ją iki neįmanomo absurdo.

Dietos principas maždaug toks: neva skirtingi maisto produktai skirtingai veikia organizmo pH. Mėsa, žuvis, grūdai – rūgština, o dauguma vaisių ir daržovių – šarmina. Norint išvengti ligų ar jas išsigydyti, reikia valgyti kuo daugiau „šarminančio“ maisto. Ši teorija neįrodyta ir visiškai neatitinka dabartinių žinių apie žmogaus fiziologiją. Mokslu besiremiantys specialistai nerekomenduoja šarminės mitybos – Britų Dietologų Asociacija įvardijo ją kaip vieną iš blogiausių madingų dietų, kurių reikėtų vengti.

Kaip išpopuliarėjo šarminis vanduo?

Vandens jonizatoriai išrasti XX a. pradžioje, bet jonizuotą vandenį tyrinėti pradėta ketvirtajame dešimtmetyje, Japonijoje, o 1965 m. Japonijos Sveikatos, Darbo ir Gerovės ministerija patvirtino vandens jonizatorių kaip prietaisą, gaminantį „medicininę substanciją, turinčią potencialo palengvinti gastroenterologinius negalavimus“.

Šitą detalę labai mėgsta paminėti vandens jonizatorių pardavėjai. Skamba krūtai, bet tai, jog kažkas yra laikomas medicininiu prietaisu, nėra įrodymas, kad jis išgydys visas ligas ar „išjudins organizmo gyvybinę energiją“. Be to, tai nereiškia, kad Japonijoje vandens jonizatoriai iš tiesų šiandien plačiai naudojami ligoninėse ar visuotinai rekomenduojami gydytojų. Užtat didžioji dauguma jonizuoto vandens tyrimų atliekama Japonijoje – tuo jis ten tikrai populiaresnis nei Vakaruose.

Kažkur apie devyniasdešimtuosius Vakaruose prasidėjo „stebuklingo“ jonizuoto vandens reklamavimas, žadant visokeriopą jo naudą. Lietuvoje irgi panašiu metu aptikta puiki niša – pasitelkiant pseudomokslinį žargoną ir pritempinėjant „mokslinius įrodymus“ sureguliuoti žmonių piniginių, atsiprašau, organizmo pH balansą. 😀

Teiginiai apie jonizuoto šarminio vandens naudą

Teiginių – labai daug. Nuo tokių net nevertų dekonstruoti abstrakcijų kaip „jis padės jums hidratuoti savo organizmą“ (nes, žinote, paprastas vanduo to nepadaro), „išvalys iš organizmo toksinus“ (pseudomokslinis, nieko nepasakantis terminas) ar „natūraliai išjudins organizmo gyvybines galias“, iki tokių egzotiškesnių: pvz., kad iš jo organizmas lengviau pasisavins deguonį (čia turbūt aktualu žmonėms, neturintiems plaučių 😀 ) ar kad jis yra „natūralus antioksidantas“.

Dar labai svarbus momentas – tas tariamas pH „balansas“. Sakoma, kad šarminis vanduo subalansuos organizmo pH, o subalansuotas pH tai ir vėžį, ir Alzheimerio ligą, ir osteoporozę išgydys, cholesterolį sumažins, padės išvengti diabeto ir t. t. ir pan. Ką jau kalbėti apie rėmenį – savaime suprantama, kad šarmas sumažins skrandžio rūgštis! Žodžiu, kam gi keisti visą dietą į „šarminę“, jei galima viską išspręsti stebuklingu vandeniu.

Kiek tuose teiginiuose tiesos?

Aš tai sakyčiau taip: jeigu teigiame, kad musų produktas nuo kažko gydo, kažką pagerina ar padeda kažko išvengti, vadinasi, turime tam įrodymų. Kadangi gyvename XXI amžiuje, gydomųjų savybių įrodymai yra klinikiniai tyrimai: nešališki (neremti verslo), atlikti didelėse imtyse, su žmonėmis, įvertinti ekspertų (angl. peer-reviewed) ir publikuoti patikimuose žurnaluose. Idealu, jei klinikinių tyrimų yra ne vienas – tada bendrą jų svorį įvertina metaanalizės. Jei tokių įrodymų neturime, mes meluojame. Simple.

Niekada nepasitikėkit verslininku, mojančiu jums asmenine savo patirtimi, klientų „liudijimais“ ir pelyčių/ląstelių kultūrų tyrimais. Tai nėra adekvatūs efektyvumo įrodymai. Jeigu verslininkas to nesupranta – jis neišmano mokslo, vadinasi, neverta pasitikėti jo teiginiais. Jeigu verslininkas tai žino ir to nepaiso – vadinasi, jis laiko jus durniumi. O jūs nesate durnius.

Gerai, tai kaip ten su tais jonizuoto šarminio vandens „gydomųjų“ savybių įrodymais? Jų – praktiškai nulis. Barankos skylė. Pardavėjai labai mėgsta pasakoti, kad „atlikta masė tyrimų“ – taip, masė, bet jie yra menkaverčiai.

Pažiūrim atidžiau. Kadangi pačio vandens klinikinių tyrimų beveik nėra, apžvelgsiu ir šarminės mitybos tyrimus.

Antioksidantas

Jonizatorių pardavėjai sako, kad jonizuotas vanduo turi neigiamą oksidacinį redukcinį potencialą (ORP), todėl yra antioksidantas. Na, jei planuojate su juo dezinfekuoti baseinus, tai gal ir įdomu vandens ORP, bet šiaip…

Mokslininkai dar tik aiškinasi, kaip žmogaus kūne veikia antioksidantai ir laisvieji radikalai. Tuo tarpu jonizuoto vandens pardavėjai seniausiai tvirtina, kad viskas čia aišku: antioksidantai yra sveikatos ir ilgaamžiškumo superherojai, o laisvieji radikalai – žudikai blogiukai, kuriuos visais įmanomais būdais reikia naikinti. Ir tai jau yra raudona vėliava, mojanti, kad pardavėjams sudėtingas ir nevienareikšmius atsakymus pateikiantis mokslas – ne prie širdies.

Mūsų kūnuose laisvieji radikalai užsiima ir naudinga veikla – pvz., jie veikia imuninėje sistemoje. O antioksidantai nėra neabejotini geriečiai – pvz., kartais jie gali ne tik apsaugoti nuo vėžio, bet ir pabloginti reikalus. Viskas žiauriai sudėtinga ir dar daug kas neaišku, tad jeigu jums kas nors pateikia kategorišką visa ko paaiškinimą – bėkit kuo toliau.

Beje, tyrimų su žmonėmis, kurie įrodytų, kaip tiksliai veikia šis „antioksidantas“, nėra. Tik spekuliacijos.

Organizmo pH „subalansavimas“

Turiu jums gerą žinią – jūsų organizmas pats kuo puikiausiai susitvarko savo terpę, ir neįmanoma jos išbalansuoti su maistu. Niekas, ką suvalgot, nepakeičia jūsų kraujo pH, kol turite veikiančius inkstus ir plaučius. Tik jūsų šlapimo pH gali svyruoti priklausomai nuo to, ką valgėt, bet tai ir yra ženklas, kad jūsų organizmas šauniai tvarkosi reguliuodamas savo pH. [4, 5]

Atmetus patologinius atvejus, neegzistuoja toks dalykas kaip „chroniškas organizmo ūžrūgštėjimas“, kuris mums visiems neva turėtų būti aktualus. Apsinuodijimas, inkstų nepakankamumas, nekontroliuotas diabetas ir kt. gali sukelti acidozę (kraujo pH tampa rūgštesnis nei įprasta) – ši būsena pavojinga gyvybei ir gydoma ne per dietą, o jos simptomai gana aiškiai rodo, kad kažkas negerai. (Padažnėjęs širdies ritmas, dažnesnis kvėpavimas, galvos skausmas, pasimetimas, tremoras – tikrai pastebėsit.)

Skrandžio terpė yra labai rūgšti, o žarnyno – šarminė. Masė, iškeliavusi iš rūgštaus skrandžio, žarnyne perima jo pH. Samprotavimai, kad ten kažkas kažkur kažkokie buferiai kažką kažkaip vis tiek lemia, tiesiog ignoruoja žmogaus fiziologiją – kaip ir pasakojimai, jog reikia maistą kažkaip ypatingai tarpusavyje derinti, nes kitaip mūsų kūnas nemokės suvirškinti bulvių su pupelėmis.

Taigi, neįmanoma per mitybą pašarminti organizmo (kraujo) pH (šiaip jis ir taip šarminis). Ne visi organizmo procesai priklauso nuo mūsų valios.

Bet yra būdas pasišarminti, yra! Reikia labai intensyviai kvėpuoti (hiperventiliuoti), daug vemti arba prisivalgyti labai daug sodos. Tada jums jokios ligos neberūpės, nes būsit išsigandęs ir laukdamas medikų pagalbos galvosit tik apie trūkčiojančius savo raumenis. (Jūs, aišku, esat pakankamai protingi ir nebandysite to namuose.)

Osteoporozė

Šarminės mitybos propaguotojai pasakoja, kad kai organizmas bando neutralizuoti rūgštis, iš kaulų „išstumiamas“ kalcis, todėl maitinantis pernelyg rūgštingai, retėja kaulai – t. y. prasideda osteoporozė. Sako, norint išvengti osteoporozės, reikėtų valgyti/gerti šarminančius produktus.

Moksliniai tyrimai šiuos teiginius visiškai paneigia: su mažesniu kaulų retėjimu siejasi ne tik magnio, kalio, vaisių ir daržovių, bet ir „rūgštinančių“ baltymų vartojimas. Kelios metaanalizės įvertino osteoporozės tyrimus ir patikrino, ar jie patvirtina šarminės mitybos hipotezę. Nepatvirtina. [1-3]

Vėžys

Kiekviena save gerbianti pseudomokslinė teorija turi paaiškinti ir vėžį! Šarmintojai sako: vėžio ląstelės klesti rūgštinėj aplinkoj ir neišgyvena šarminėj terpėj. Aha. Ląstelių kultūrose tai tikrai pastebėta. Kaip ten viskas vyksta realiame organizme – aiškinamasi, tyrinėjama, kuriamos naujos gydymo priemonės, bet šarminė mityba čia niekur neįsipaišo. Kadangi per mitybą neįmanoma pakeisti žmogaus kūno pH, neįmanoma pakeisti ir vėžio terpės.

Atlikta sisteminė analizė, įvertinusi klinikinius šarminės dietos tyrimus. [5] Pasistenkit nesijuokti – normalaus klinikinio tyrimo kriterijus atitiko tik… vienas tyrimas. Iš 252. Analizės išvada – nėra jokių įrodymų, kad šarminė mityba galėtų būti bent kuo naudinga vėžio prevencijai ar juo labiau jį gydant.

Refliuksas

Gal šarminis vanduo bent jau galėtų sumažinti rūgštingumą? Čia – irgi daug spekuliacijų ir vienas laboratorinis tyrimas… [6] Klinikinių tyrimų nėra. Yra vienas pramonės paremtas tyrimas, bet ir jame reikšmingo pagerėjimo nenustatyta. [7] Teoriškai kažkokios naudos gali būti, tik vargu, ar ji bus ilgalaikė, ir nežinia, kiek šarminio vandens reikėtų išgerti, kad pasijustų poveikis.

Užtat daug žmonių dalinasi savo asmenine patirtimi – sako, šarminis vanduo jiems „išgydė“ rėmenį. Mes žinom tris dalykus:

  1. Placebo efektas gali daryti stebuklus.
  2. Rėmuo kartais praeina pats.
  3. Asmeniniai liudijimai moksliniame kontekste yra praktiškai beverčiai – nežinom, kiek žmogus šališkas, ką dar savo gyvenime pakeitė, kiek pagerėjimas subjektyvus ir t. t.

Bet jei kam įdomūs asmeniniai liudijimai, man nuo rėmens kadaise padėdavo tik juoda tirpi (!) kava ir skrudinti žemės riešutai. Gal tai yra Visuotinė Rėmens Tiesa, kurią nuo jūsų slepia Big Pharma ir Big Jonizator? 😀 Nežinau, bet žmonėms nuo rėmens trumpam padeda patys keisčiausi dalykai.

Beje, jei jus kankina rėmuo ir norit išbandyti šarminį vandenį, jį pasišarminti galima be kelis šimtus kainuojančio jonizatoriaus. Įberiat sodos, išmaišot ir viskas. Kaip sakant, thank me later. 😉


Teiginių apie tariamą šarminio vandens naudą – daug daugiau. Nagrinėjau ir kitas sritis, bet nėra prasmės kiekvieną jų aprašinėti, nes visur kartojasi tas pats leitmotyvas – patikimų klinikinių tyrimų stoka.

Tyrimų apibendrinimas

Prisiminkim Carl Sagan posakį: „Neeiliniams teiginiams reikalingi neeiliniai įrodymai.“

Neeilinius teiginius apie jonizuotą šarminį vandenį turime, bet neturime jiems neeilinių įrodymų. Nėra patikimų klinikinių tyrimų su didelėmis imtimis. Juo labiau nėra jų metaanalizių, kurios ir turėtų rodyti tą tariamą visapusę jonizuoto šarminio vandens naudą. Metaanalizės apie vėžį ir osteoporozę prieštarauja šarmintojų teiginiams. Taip pat nėra sveikatos organizacijų išvadų apie šarminio vandens „gydomąsias“ galias.

Tyrimų tai daug, bet jie verda savo sultyse: publikuojasi menkaverčiuose žurnaluose, laboratorinių eksperimentų išvadas rašo taip, lyg būtų atliktas išsamiausias klinikinis tyrimas, o didžioji dalis jų remiami pačių jonizatorių gamintojų. Pvz.:

Mokslininkai atlieka tyrimą ląstelių kultūrose ir rašo tokią išvadą:
„The results suggest that ERW is beneficial for the prevention and alleviation of oxidative stress-induced human neurodegenerative diseases.“ [8] Ne, rezultatai to nesuggestina, nes tyrimas atliktas ląstelių kultūrose. Rezultatai suggestina, kad verta atlikti klinikinius tyrimus, kurių nuo 2011-ųjų niekas taip ir neatliko.

Arba visgi atlieka miniatiūrinį klinikinį tyrimą su žmonėmis, užvadina jį „Daily ingestion of alkaline electrolyzed water containing hydrogen influences human health, including gastrointestinal symptoms“ [7], galvoji wow, kaip įdomu, nekreipsiu dėmesio, kad tyrimas išspausdintas „Medical Gas Research“ žurnale. Bet pasižiūri į rezultatus ir pastebi, kad beveik visose kategorijose neužfiksuota jokių statistiškai reikšmingų skirtumų. Reikšmingai nepagerėjo nei refliuksas, nei sunkumas skrandyje, nei pilvo skausmai, nei dar krūva matuotų rodiklių, bet išvadoje rašoma, kad „gastroeterologiniai rodikliai pagerėjo“. Hmm, ar tik nebus šis tyrimas gavęs paramėlės? Akurat!

„The study was supported by a grant from Matsushita Electric Works Co., Ltd. Home Appliances R&D Center (to HW).“
„The corresponding author (YT) is a salaried employee of the Panasonic Corporation. One of the authors (SY) was a salaried employee of the Panasonic Corporation.“

Nu, ta prasme. Pramonė taip intensyviai remia savo produktų tyrinėjimus, bet iki 2019-ųjų taip ir neišspaudžia padoraus tyrimo? Mano manymu, jie jau praleido progą įrodyti, kad pardavinėja kažką naudingo.

Tokiame moksliniame vakuume pardavėjams kažką teigti = meluoti.

Kodėl mano tetos kaimynė tiki šarminio vandens galia?

Nes pardavėjai moka įtikinti. Jie tai daro keliais būdais:

Mokslinių žodžių salotos

Kalba/rašo taip, kad sudarytų įspūdį, jog viskas yra labai sudėtinga, moksliška ir tikslu, o jie puikiai išmano savo sritį. Tik šiek tiek su „žargonu“ susipažinusiam žmogui pasimato, kad iš esmės svaidomasi nelogiškomis, abstrakčiomis, visiškai nieko nepasakančiomis ir žmogaus fiziologijai prieštaraujančiomis frazėmis. Pvz.:

„Jonizuotas vanduo suteikia kūnui deguonies padidėjus deguonies-vandenilio kampui. Visas kitas vanduo šios naudingos savybės neturi.“

„Jonizuotas vanduo turi teigiamą poliškumą. Beveik viso kito vandens poliškumas yra neigiamas. Tik teigiamas poliškumas gali efektyviai išstumti toksinus ir nuodus iš organizmo ląsteliniame lygmenyje.“

Pseudomoksliniai mechanizmai

Pvz., kalba apie jonizuotame vandenyje susidarančius molekulių mikroklasterius – skamba krūtai, tik kad ši teorija mokslo bendruomenėje paneigta ir išjuokta. Pamerkia arbatą į tokį „mikroklasterinį“ vandenį ir demonstruoja – matote, ją pritraukė net šaltas vanduo! Wow, such microcluster evidence.

Arba abejojantiems, ar normalaus būvio žmogaus kraujo pH gali būti rūgštinis, jie atkirs, kad nors kraujo tyrimuose to nesimato, kūnas iš paskutiniųjų kovoja, kad palaikytų normalų pH, ir naudoja visokius ten resursus. Įrodymai? Kam jų – užtenka gražaus paaiškinimo.

Arba pasakoja apie oksidacijos-redukcijos potencialą (ORP), net gali su aparačiuku jį pamatuoti ir taip „įrodyti“ antioksidacines vandens savybes, nors šitas matas neparodo jokio galimo poveikio kūnui. Bet viskas skamba taip įtikinamai!

„Masė tyrimų“

Sako, yra atlikta masė, MASĖ tyrimų, dar būtinai pamini kokio nors didžio Japonijos mokslininko pavardę, numeta jums krūvą straipsnių – na, kad patys įsitikintumėt, kaip viskas čia moksliškai įrodyta… Dzin, kad tie tyrimai publikuojami silpnuose žurnaluose, dažniausiai stipriai remiami industrijos, atliekami su pelytėmis ir ląstelių kultūrose ir apskritai neįrodo to, kas teigiama. Bet gi MASĖ tyrimų!.. Negi imsi dabar ir skaitysi kiekvieną tyrimą.

Asmeniniai liudijimai

Pardavėjai puikiai jaučia, kad paprastam žmogui asmeninė kažkieno patirtis yra daug įtikinamesnė nei British Medical Journal išleista metaanalizė, todėl savo pasakojimuose ir puslapiuose jie būtinai įterpia klientų atsiliepimus. Tokius žmogiškus, žemiškus, artimus:

„Žinoma, tą poveikį įsivaizdavau po kelių mėnesių. Tačiau, pačiam didžiausiam mano nustebimui, jonizuoto vandens poveikis pasijuto jau po pirmos stiklinės ir tą pačią dieną. Kaip tyčia buvo užėjęs itin stiprus galvos skausmas, na atsigėriau aš to šarminio vandens ir nepraėjus nei 15 minučių, gal ir dar greičiau, staigiai dingo galvos skausmas. Pasidarė taip lengva, taip gera.“

Tie liudijimai gali būti tikri, gali būti ir pačių pardavėjų sugalvoti – niekas to nepatikrins. Kaip ir niekas nepatikrins žmogaus ligos istorijos ir gyvenimo būdo pokyčių. Tokie simptomai kaip skausmas – labai subjektyvūs, o subjektyvūs simptomai yra labai imlūs placebo efektui.

Išvada

Ech, kaip gerai būtų viską nugalėti stebuklingu vandeniu! Deja.

Vandens jonizatoriai – puikus pavyzdys, kaip norėdami parduoti kuo daugiau niekam nereikalingų aparatų, pardavėjai sukuria įsivaizduojamą problemą, kurią jie neva padės išspręsti. Nėra jokių įrodymų nei kad reikia ir įmanoma patiems reguliuoti savo organizmo pH, nei kad šarminis vanduo gali tai padaryti. Nėra jokių patikimų klinikinių šarminio vandens veiksmingumo tyrimų, todėl pardavėjai neturi mokslinio pagrindo nieko žadėti.

O jeigu norit paeksperimentuoti su šarminiu vandeniu, neverta mokėti biznieriams šimtų eurų už jonizatorius – įsidėkit į paprastą vandenį sodos ir turėsit homemade šarminį vandenį.

Mokykloj mane mokė, kad negalima pabaigti rašinio su citata. Bet aš jau didelė ir darau, ką noriu – cituoju tokį Kent Sepkowitz, Slate rašiusį apie šarminį vandenį:

„Medicina ir mokslas – trapios būtybės, jas lengva užsipulti ir juodinti. Žmonės mėgsta nekęsti įprastų vaistų ir patarimų, tų teisuoliškai primygtinų rekomendacijų mažiau valgyti, daugiau sportuoti ir, dėl Dievo meilės, užsisegti saugos diržą. Gi daug linksmiau įtikėti retrofuturistiniu vandens jonizatoriumi, kuris, kad ir ką jis darytų, išvaikys visus baubus. Kiek šansų turi metodiškas, žemiškas mokslas prieš tokio lygio pažadus? Galų gale pats gydytojas ima atrodyti kaip siaurai mąstantis šarlatanas, gravitacijos įkalintas nuobodžioje Žemėje. Nes, pasirodo, žmonėms reikia ne mokslo, o mokslinės fantastikos.“


Skaitiniai

Cituoti tyrimai

[1] Fenton, T. R., Lyon, A. W., Eliasziw, M., Tough, S. C., & Hanley, D. A. (2009). Phosphate decreases urine calcium and increases calcium balance: a meta-analysis of the osteoporosis acid-ash diet hypothesis. Nutrition journal, 8(1), 41. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2761938/
[2] Fenton, T. R., Tough, S. C., Lyon, A. W., Eliasziw, M., & Hanley, D. A. (2011). Causal assessment of dietary acid load and bone disease: a systematic review & meta-analysis applying Hill’s epidemiologic criteria for causality. Nutrition journal, 10(1), 41. https://nutritionj.biomedcentral.com/articles/10.1186/1475-2891-10-41
[3] Fenton, T. R., Lyon, A. W., Eliasziw, M., Tough, S. C., & Hanley, D. A. (2009). Meta-analysis of the effect of the acid-ash hypothesis of osteoporosis on calcium balance. Journal of Bone and Mineral Research, 24(11), 1835-1840.
[4] Fenton, T. R., & Lyon, A. W. (2011). Milk and acid-base balance: proposed hypothesis versus scientific evidence. Journal of the American College of Nutrition, 30(sup5), 471S-475S.
[5] Fenton, T. R., & Huang, T. (2016). Systematic review of the association between dietary acid load, alkaline water and cancer. BMJ Open, 6(6), 1–5. https://doi.org/10.1136/bmjopen-2015-010438
[6] Koufman, J. A., & Johnston, N. (2012). Potential Benefits of pH 8.8 Alkaline Drinking Water as an Adjunct in the Treatment of Reflux Disease. Annals of Otology, Rhinology & Laryngology, 121(7), 431–434. https://doi.org/10.1177/000348941212100702
[7] Tanaka, Y., Saihara, Y., Izumotani, K., & Nakamura, H. (2018). Daily ingestion of alkaline electrolyzed water containing hydrogen influences human health, including gastrointestinal symptoms. Medical Gas Research, 8(4), 160. https://doi.org/10.4103/2045-9912.248267
[8] Yan, H., Kashiwaki, T., Hamasaki, T., Kinjo, T., Teruya, K., Kabayama, S., & Shirahata, S. (2011, December). The neuroprotective effects of electrolyzed reduced water and its model water containing molecular hydrogen and Pt nanoparticles. In BMC proceedings (Vol. 5, No. 8, p. P69). BioMed Central. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3285010/