Neseniai žurnale Nature buvo publikuotas tyrimas, nustatęs, kad tie, kurie turi mažiausiai žinių apie genetiką, yra kategoriškiausiai nusistatę prieš GM maistą. Negana to, kuo mažiau tiriamieji šią sritį išmanė, tuo geriau jie patys vertino savo žinias. Kitaip tariant, ekstremalūs GMO priešininkai apie genetiką žino mažiausiai, bet patys galvoja, kad žino daugiausiai. 

Neliečiant argumentų už ir prieš genetinę modifikaciją, šis tyrimas parodo kai ką labai įdomaus apie kategoriško požiūrio į mus tiesiogiai liečiančius sudėtingus mokslinius klausimus kilmę. Žinių stoka siejasi su didesniu priešiškumu – galima sakyti, bijome to, ko nesuprantame. Bet įdomu ir tai, kad stokodami žinių žmonės neturi savikritiško šios stokos vertinimo – jie galvoja, kad išmano daugiau, o šioje studijoje labiausiai priešiški ir mažiausiai žinantys net galvoja, kad žino daugiausiai. Tikėtina, kad čia sudalyvauja bent du dalykai:

1) klaidinga informacija, kuri itin aktyviai sklinda kai kuriuose socialiniuose ratuose. Kalbant būtent apie GMO, panašu, kad ji sklinda net ne paskiruose socialiniuose ratuose, o visoje visuomenėje. Žinių spragos užpildomos įtikinamai skambančiais pseudomoksliniais teiginiais – taip be realių žinių suteikimo sukuriamas tik žinojimo įspūdis, kurio pagrindu galima susidaryti labai kategorišką nuomonę. Kaip ir kodėl sklinda klaidinga informacija, galite paklausyti šiame podcaste.

2) Daningo-Kriugerio (Dunning-Kruger) efektas: kuo mažiau žinome apie kokią nors sritį, tuo labiau pervertiname savo žinias. Tokio pernelyg gero savo kompetencijos vertinimo ne visada išvengia ir gerai išsilavinę žmonės. Kaip sako pats šio efekto atradėjas:

Net jei esate pats sąžiningiausias ir nešališkiausias žmogus, koks tik galite būti, vis tiek susidursite su problema – jūs pats nežinote, kada jūsų žinios ar kompetencija nėra tobulos.

Mano labai mėgiamas skeptikas dr. Steven Novella apie Dunning-Kruger efektą sako:

Kai įgyjate žinių apie kokią nors temą, iš pradžių tas mažas kiekis žinių jums suteikia didelio pasitikėjimo savimi. Lyginant su jūsų ankstesniu visišku nežinojimu, atrodys, kad dabar žinote tikrai daug (Antrakursio efektas). Įgyjant vis daugiau žinių, pasitikėjimas savimi auga. Tik pasiekęs gana aukštą žinių lygį, pradedate suprasti, kiek daug dar nežinote ir kiek žino tikri tos srities ekspertai.

Taigi, toks paradoksas: turime turėti pakankamai konkrečios srities žinių, kad galėtume adekvačiau įvertinti tų savo žinių ribotumą.  

Tolesniam domėjimuisi: