Yra toks pasaulinis mokslininkų tinklas Health Feedback* – jie vertina masinės žiniasklaidos straipsnių apie sveikatą patikimumą. Tai yra, jie vertina, ar juose pateikti teiginiai pagrįsti moksliniais duomenimis, peržiūri cituojamus tyrimus – ar jų rezultatai pristatomi ne iškreiptai ir ne išpūstai. Labai graži ir prasminga misija, nes tikrai lengva pasimesti tarp sensacingų antraščių ir šališkų, įtaigių straipsnių, o tikrinti kiekvieno leptelėjimo faktus – užsiknisimas. Juo labiau, kad ne kiekvienas turi priėjimą prie įvairių duomenų bazių ir ne kiekvienas moka interpretuoti mokslinius straipsnius.

Taigi, Health Feedback paskelbė populiariausių (viral) 2018-ųjų metų straipsnių patikimumo apžvalgą. Jie surinko 100 gausiausiai socialiniuose tinkluose cituotų straipsnių ir kreipėsi į tos srities ekspertus, kad šie įvertintų ir pakomentuotų stipriąsias ir silpnąsias pirmųjų 10 straipsnių puses. Likusius straipsnius pagal aiškius kriterijus įvertino pati Health Feedback komanda. Rezultatai labai įdomūs ir liūdni.   Iš 100 labiausiai socialiniuose tinkluose cituotų straipsnių:  

  • 45 % – aukšto patikimumo.
  • 16 % – neutralaus patikimumo (t. y. ne būtinai faktiškai klaidingi, bet perdėti ir turintys loginių klaidų)
  • 35 % – žemo ir labai žemo patikimumo

Vadinasi, daugiau nei pusė populiariausių straipsnių apie sveikatą buvo daugiau ar mažiau klaidinantys. Daug, labai daug. 

Tarp kitko, viena iš dažniausių temų buvo vakcinos. 12 straipsnių apie vakcinas buvo įvertinti kaip daugiau ar mažiau patikimi – tai straipsniai apie ligų protrūkius ir pan. 5 straipsniai įvertinti kaip nepatikimi – visi jie nukreipti prieš vakcinas. Kitaip tariant, argumentuodami savo nuomonę, anti-vax šalininkai iškraipė mokslinius duomenis, naudojo emocinę kalbą ir kitas su moksliškumu ir tikslumu nesuderinamas priemones. Kaip netikėta.   Mažiausiai patikimumo pasitaikė straipsniuose apie mitybą. Nemažai tų straipsnių publikuojami visokiuose gyvenimo būdo tinklaraščiuose, kuriuose dėmesio tikslumui ir korektiškumui turbūt tenka gerokai mažiau.   Daugiausia patikimumo – straipsniuose apie ligas bei jų gydymą. Visi nepatikimi straipsniai taip pat publikuoti abejotino patikimumo tinklalapiuose, o tie, kurie skelbti Time, The Atlantic, CNN ir ABC News – patikimesni.   

Ši apžvalga baksteli pirštu į vieną labai skausmingą problemą: sensacingi, faktus iškraipantys straipsniai socialiniuose tinkluose plinta ne ką prasčiau nei moksliškai pagrįsti ir objektyvūs tekstai. Rėksmingos antraštės lengvai patraukia mūsų dėmesį, o emocingi ir įtaigūs straipsniai nesunkiai mus įtikina. Didžiausia grėsmė apsigauti kyla tuomet, kai tie straipsniai publikuojami aukštos reputacijos šaltiniuose. Juk jei rašo koks The Guardian, tai tikriausiai tiesa, ar ne?  

Tai nebūtinai reiškia visuotinį žiniasklaidos sąmokslą. Man norisi tikėti, kad žurnalistai tiesiog nuoširdžiai stokoja tam tikrų konkrečios mokslo srities žinių. Adekvačiai interpretuoti tyrimų rezultatus bei subalansuotai juos pateikti kartu su kontekstu – labai sudėtinga, kai esi ne mokslininkas. Būtų idealu, jei tyrimus komentuotų jų autoriai ir nepriklausomi ekspertai.   O šiaip siūlau paskaitinėti tų top 100 straipsnių antraštes, pačius straipsnius ir jų vertinimus – pamankštinsite savo kritinį mąstymą ir skepticizmą. 


* Organizacija atrodo dar visiškai jaunutė, bet jau turi didelę komandą – bus įdomu stebėti, kaip jiems seksis bandant skleisti racionalią atsvarą bulvarinei spaudai.