„The history of science, like the history of all human ideas, is a history of irresponsible dreams, of obstinancy, and of error. But science is one of the very few human activities – perhaps the only one – in which errors are systematically criticized and fairly often, in time, corrected.“
(Mokslo istorija – tai, kaip ir visų žmonijos idėjų istorija, – neatsakingų svajonių, užsispyrimo ir klaidų istorija. Bet mokslas yra viena iš nedaugelio – tikriausiai, vienintelė – žmonių veikla, kurioje klaidos yra sistemingai kritikuojamos ir dažniausiai su laiku ištaisomos.)
– Karl Popper

Įdomiais laikais gyvename. Delfiai klykia dėl kiekvieno menkaverčio mokslinio tyrimo, vadindami jį „kardinaliu perversmu X srityje“, „iššūkiu Evoliucijos teorijai“ ir štai, mes jau praktiškai turime vaistus nuo vėžio (kurio vėžio? jų yra per 200 rūšių). Tik kažkaip labai jau greitai visi šitie „perversmai“ užsimiršta, nes jų vietą užima kiti „perversmai“. Dėkui nevykusiai mokslo žurnalistikai, šitas abejotinos vertės žinių iš mokslo pasaulio srautas taip išvargina ir atbukina, kad nuoširdžiai nebežinai, kuo tikėti. 

Galima netikėti niekuo – tapti ciniku, dar galima nerti į visiškai aiškų pseudomokslo pasaulį. Bėgant metams jis bent jau nesikeičia – gaudydamas savo paties uodegą, vis sukasi stebuklingais ratais, žarstosi logikos klaidomis bei konspiracijos teorijomis.  

Man nepatinka nei cinizmas, nei pseudomokslas: cinizmas nėra konstruktyvus, jis visiškai nebrandus, o pseudomokslas – nelogiškas, nuostolingas ir pavojingas. Kiek pinigų iššvaistyta gydymui ligų, kurių galima išvengti taikant ištirtas ir veiksmingas prevencines priemones, kiek pinigų desperatiški žmonės išmetė į balą, mokėdami už moksliškai daugybę kartų paneigtą „alternatyvų“ gydymą, kiek jų mirė nuo to gydymo – nuo neišmanymo, diletantizmo ir manipuliacijų.  

Sunku išsaugoti racionalų požiūrį į dalykus, nes mus kiekviename žingsnyje lydi mūsų pačių suvokimo, atminties ribotumai, su logika irgi iš prigimties nedraugaujame. Būna, pirmiausia kažkuo patikime, o tik tada ieškome savo įsitikinimui įrodymų. O patikime, nes aplinkiniai tuo tiki arba kažkas tinkamu metu, tinkamoje vietoje įtikinamai užpildė mūsų žinių spragas.

„It’s easy to buy into a distorted view when you don’t already have some reliable information to compare it against.“
(Lengva iškart priimti iškreiptą požiūrį, kai neturi jokios patikimos informacijos, su kuria galėtum jį palyginti)

Man priimtiniausia ir konstruktyviausia gyvenimo nuostata – skepticizmas. Ne šiaip skeptiškumas kažkokiu konkrečiu klausimu, o apskritai skepticizmas kaip būdas formuoti savo nuomonę: pagarba moksliniam pasaulio pažinimui, nuosekliems tyrinėjimams, įrodymais pagrįstiems teiginiams bei gebėjimas nuomonės apie ką nors nepaversti savo tapatybės dalimi, taigi ir emociškai prie jos neprisirišti – pakeisti ją, kai tam atsiranda pakankamai mokslinio pagrindo.   

Nesu tobula skeptikė, bet stengiuosi tobulėti ir „The Skeptics’ Guide to the Universe“ padėjo man po kojomis pasistatyti tvirtesnį pagrindą. Knygos autorių žinau dar nuo mokyklos laikų, kuomet pradėjau domėtis skepticizmu ir atradau NeuroLogica bei Science Based Medicine – žinių, racionalaus mąstymo, nuoseklaus minčių dėstymo ir subtilios ironijos klodus. Steven Novella yra klinikinis neurologas bei akademikas Yale universiteto medicinos mokykloje, vienas iš New England Skeptical Society įkūrėjų bei SGU podcasto vedėjas. Prie knygos rašymo, tiesa, prisidėjo ir kiti podcasto vedėjai.

Nuosekli, rami, labai įtraukianti ir pasverta – rekomenduoju ją perskaityti visiems, kuriems prie širdies kritinis mąstymas. Ji skirta tiesiog smalsiems žmonėms, todėl ją skaitant neprireiks super specifinių žinių – tik mokėti anglų kalbą.  Knyga pradedama nuo pačių pagrindų: žmogaus mąstymo klaidų, dažniausių logikos klaidų, ir palaipsniui judama link sudėtingesnių temų: pseudomokslo dekonstravimo, mokslo žurnalistikos ydų aptarimo.

„Remember, all the cognitive biases, flaws in memory and perception, heuristics, motivated reasoning, the Dunning-Kruger effect – it all applies to you, not just other people. Really let that sink in. These concepts are not weapons to attack other people and make yourself feel superior, they’re the tools you need to minimize the bias, error, and nonsense clogging up your own brain.“
(Nepamirškite, visos kognityvinės klaidos, atminties ir suvokimo plyšiai, euristikos, šališkumas, Daningo-Kriugerio efektas – viskas galioja ir jums, ne tik kitiems žmonėms. Gerai tai įsidėmėkite. Šios sąvokos nėra ginklai, kuriais reikėtų pulti kitus žmones ir taip save išaukštinti – tai priemonės, reikalingos tam, kad sumažintumėte visas jūsų smegenis tvindančias klaidas ir nesąmones.)

Pliusai:  

  • Nagrinėjamos visos svarbiausios skepticizmo bei kritinio mąstymo temos
  • Skyriai sudėlioti nuosekliai
  • Išsami, bet lengvai įveikiamos apimties
  • Daugybė pavyzdžių iš kasdienybės ir mokslo pasaulio
  • Paprasta, sklandi kalba
  • Ramaus, optimistiško, ne niurzgančio stiliaus
  • Vietomis komiška
  • Yra popierinė ir elektroninė versijos

Minusai:  

  • Skaitant išvien norisi mintimis dalintis su aplinkiniais, todėl iš šalies gali atrodyti, kad įsitraukei į kažkokią Skeptikų Sektą.
  • Knyga dar neišversta į lietuvių kalbą 🙁

Dar šiek tiek patikusių momentų:

„Our preferances do not determine what’s true.“

„Memory, like perception, emphasizes internal consistency. We alter memories to fit our internal narratives about reality, ant as those narratives change, we update our memories to fit them.“

„I think it’s liberating to understand that in most situations, rather than there being an invisible supernatural or implausible agent at work, the simpler explanation is that (as most elegantly stated on a bumper sticker) „shit happens.“

„People who disagree with us are just people. They are not demons. They have their reasons for believing what they do. They think they’re right just as much as we think we are right. They don’t disagree with us because we’re virtuous and they are evil. They just have a different narrative than we do, one reinforced by a different set of facts and subjective judgments.“

„We should strive to focus on logic and evidence, not self-serving assumptions of moral superiority.“

„Skepticism isn’t close-minded, and the opposite of skepticism is not open-mindedness (it’s gullibility). Scientists, critical thinkers, and skeptics can and should be completely open-minded, which means being open to the evidence and logic whatever it says. If the evidence supports a view, then we will accept that view in proportion to the evidence.Ironically, it’s usually those accusing their critics of being close-minded that tend to be the most closed. They are closed to the possibility that they are wrong.“

„In a way, your own brain is gaslighting you, convincing you that reality is different than it actually is and giving you false confidence. It can be incredibly difficult to shake a belief that is supported by a huge construct of confirmation bias. Doing so would involve admitting that you can be profoundly wrong about something that you are sure is correct because you’ve just seen too much evidence in its favor. It can be unsettling to realize how vulnerable we are to such biases – but that’s a humbling and necessary step toward critical thinking.“

„Nature has no special love for humanity. There is no scientific reason to think that nature is anything but indifferent to our happiness and fate. „

„Returning to our friend who calls soon after you think about him, this event becomes much less striking if we consider how many times we’ve thought of friends who did not then call. Further, how many details are there in all of your dreams in a typical month? How many details we encouter in a typical day? That any two of those details would seem to align every now and then isn’t remarkable. It would be remarkable if such things never happened.“

„Explanations that cannot be based upon empirical evidence are not part of science.“

P. S. Visas mano knygų apžvalgas galite rasti Goodreads, o šiaip po truputį pildau rekomenduojamų knygų sąrašą.