Jeigu mėgstat žiūrėti TED paskaitas, tikriausiai žinote Hans Rosling – charizmatišką tarptautinės sveikatos profesorių, labai mėgstantį pasaulinę statistiką ir suprantamą jos vizualizaciją. Jei nežinote, pažiūrėkite jo kalbas ir supraskite, kad statistika gali būti įdomi.

Knyga „Factfulness“ (lietuviškai „Faktų galia„) buvo paskutinis jo (padedamo sūnaus su marčia) darbas prieš mirtį – paskutinis bandymas išmokyti žmones kritinio mąstymo, įrodyti, kad pasaulis nėra toks blogas, kaip mums atrodo, ir įkvėpti meilę faktams.

You should not expect the media to provide you with a fact-based worldview any more than you would think it reasonable to use a set of holiday snaps of Berlin as your GPS system to help you navigate around the city.

Hans ROsling

Man stipriausia ir svarbiausia knygoje – ne jo pateikti faktai, turintys iliustruoti, kodėl situacija pasaulyje gerėja, o bendri patarimai, kaip kritiškai vertinti informaciją, su kuria susiduriame kasdien. Autorius daug kalba apie įvairius psichologinius mūsų ribotumus („instinktus„), iškreipiančius mūsų supratimą apie realų pasaulį: polinkį dramatizuoti situaciją, apibendrinti, orientuotis į kraštutinumus, įsidėmėti tik blogas naujienas, nepastebėti tolygaus situacijos gerėjimo, motyvuotis baime, ieškoti atpirkimo ožio ir pan. Daugybė gyvenimiškų pavyzdžių, taiklių pastebėjimų ir praktinių patarimų moko atpažinti šiuos instinktus savyje ir stengtis juos nugalėti.

Chemophobia also means that every six months there is a „new scientific finding“ about a synthetic chemical found in regular food in very low quantities that if you ate a cargo ship or two of it every day for three years, could kill you.

Fear can be useful, but only if it is directed at the right things. The fear instinct is a terrible guide for understanding the world. It makes us give our attention to the unlikely dangers that we are most afraid of, and neglect what is actually most risky.

Kas dėl faktų… Paradoksalu, bet pritaikius autoriaus patarimus jo paties knygai, tie pozityvūs faktai apie neva gerėjančią situaciją pasaulyje ima klibėti.

Beware of simple ideas and simple solutions. History is full of visionaries who used simple utopian visions to justify terrible actions. Welcome complexity. Combine ideas. Compromise. Solve problems on a case-by-case basis.

Gyva kalba, labai maloni, pozityvi pagrindinė mintis gali užliūliuoti, todėl skaitant būtina turėti omenyje, kad knygoje pateikiami šališkai atrinkti duomenys ir vengiama užkabinti tikrai keblias ir daugiasluoksnes problemas. Skaitant susidaro gana vienmatis pasaulio vaizdas, neatspindintis realios situacijos. Selektyviai pateikiami „faktai“ apie šiltnamio dujų emisijas (tik apie CO2), nykstančias gyvūnų rūšis (vos apie dvi, kai jų yra tūkstančiai), didėjantį pasaulio gyventojų skaičių ir pan. Perdėtas negatyvumas keičiamas perdėtu pozityvumu – knygos pavadinimą būtų galima pakeisti į „Parinkome Jums Faktus, Dėl Kurių Jausitės Geriau“.  

Hans sūnus Ola vėliau gynėsi, kad jie taip siekė atsverti masę mus bombarduojančios blogos informacijos, bet aš nemanau, kad sąžininga kovoti su iškreiptu pasaulio vaizdu, jį iškreipiant į kitą pusę, juolab kai knygos užmojis, anot jos autorių – pateikti realų pasaulio vaizdą. Be to, jie patys knygoje labai taikliai įvardija, kodėl blogai net ir labai svarbią žinutę grįsti netiksliais faktais.

And I don’t like exaggeration. Exaggeration undermines the credibility of well-founded data: in this case, data showing that climate change is real, that it is largely caused by greenhouse gases from human activities such as burning fossil fuels, and that taking swift and broad action now would be cheaper than waiting until costly and unacceptable climate change happened. Exaggeration once discovered, makes people tune out altogether.

Data must be used to tell the truth, not to call to action, no matter how noble the intentions.

Nors autoriai ignoruoja klausimų sudėtingumą, jie neneigia, jog pasaulyje yra daugybė problemų. Dėl jų reikia jaudintis ir jas reikia spręsti, bet nuolatinis panikos kėlimas dėl visko iš eilės mus išvargina, atbukina, ir galų gale nebežinome, ką galima ir reikia daryti.

I don’t tell you not to worry. I tell you to worry about the right things. I don’t tell you to look away from the news or to ignore the activists’ calls to action. I tell you to ignore the noise, but keep an eye on the big global risks. I don’t tell you not to be afraid. I tell you to stay coolheaded and support the global collaborations we need to reduce these risks. Control your urgency instinct. Control all your dramatic instincts. Be less stressed by the imaginary problems of an overdramatic world, and more alert to the real problems and how to solve them.

Bandant susiorientuoti visoje šitoje (pseudo)informacijos pekloje, svarbu kuklumas ir smalsumas.

Kuklumas:

  • Supratimas, kad dėl savo psichologinių „instinktų“ gali būti šališkas,
  • Pripažinimas, kad kažko nežinai,
  • Neskubėjimas susiformuoti savo nuomonės visais klausimais ir gebėjimas ją pakeisti, kai atrandi naujus faktus.

It is quite relaxing being humble, because it means you can stop feeling pressured to have a view about everything, and stop feeling you must be ready to defend your views all the time.

Smalsumas:

  • Atvirumas naujai informacijai,
  • Gebėjimas įvertinti net ir tavo pasaulėžiūrai prieštaraujančius faktus,
  • Savo klaidų nesigėdijimas.

Update your knowledge. Some knowledge goes out of date quickly. Technology, countries, societies, cultures, and religions are constantly changing.

Man tai atrodo labai konstruktyvūs principai. Nors ir skamba jie paprastai, realybėje juos taikyti labai sunku. Bet verta, nes taip ramiau:

First: a fact-based worldview is more useful for navigating life, just like an accurate GPS is more useful for finding your way in the city.
Second, and probably more important: a fact-based worldview is more comfortable. It creates less stress and hopelessness than the dramatic worldview, simply because the dramatic one is so negative and terrifying. When we have a fact-based worldview, we can see that the world is not as bad as it seems – and we can see what we have to do to keep making it better.

Tai va, labai rekomenduoju paskaityti knygą dėl visų praktinių patarimų ir minčių apie psichologinius mūsų ribotumus, bet joje pateikiamus faktus vertėtų priimti, kaip sako amerikonai, su gera sauja druskos.  

P. S. Visas mano rekomenduojamas knygas rasite čia.